– Jei reikėtų apibendrinti šiuos metus – kokie buvo 2025-ieji Lietuvos dviračių sportui ir jums, kaip federacijai?
– Aktyvūs, džiuginantys jaunosios kartos pasiektais solidžiais rezultatais ir demonstruojantys ne tik mūsų tradiciškai stiprių bei populiarių šakų – treko bei plento – aktyvumą, bet ir kitų disciplinų populiarėjimą – nuo BMX laisvo stiliaus (freestyle), žvyro (gravel) iki kroso (CX).
Ne mažiau esu patekintas ir tuo, kad pagaliau stabilizavosi mūsų federacijos veikla ir darbas: visa komanda ir vykdomasis komitetas dirba kaip vienas kumštis, o tai atsispindi ir rezultatuose.
Didelis vaidmuo čia tenka klubų įsitraukimui: mūsų, kaip federacijos, biudžetas nėra didelis, esame prie vidutinių–mažesnių federacijų tiek gaunamomis lėšomis, tiek administracijoje dirbančiais darbuotojais. Tačiau drįsčiau teigti, kad su klubų įveiklinimu ir mūsų administraciniais pajėgumais galime save vadinti viena efektyviausiai veikiančių organizacijų sporto srityje.
Visi čempionatai jau daug metų vykdomi tik per klubinę sistemą, kitaip sakant, klubai yra mūsų pagalbininkai, kurie vykdo varžybas, turi savo taures ir etapus, į jų renginius stengiamės integruoti ir federacijos organizuojamus čempionatus.
Be klubinės sistemos ir be bendruomenės mums būtų labai sunku – nežinau, ar apskritai įmanoma. Esame atviri visiems, tad ir narių skaičius federacijoje auga – šiuo metu jungiame apie 40 klubų.
2025-siais buvo suorganizuota 12 nacionalinių čempionatų, taip pat ketverios tarptautinės varžybos – įskaitant „Tour of Lithuania“ penkių etapų plento dviračių lenktynes, „Ride the Dragon“ BMX freestyle varžybas, treko tarptautines varžybas Panevėžyje bei kroso dviračių varžybas Vilniuje „Velo CX International CX Race“. Visos jos buvo pasauliniame UCI kalendoriuje, o jose dalyvavo sportininkai iš daugiau kaip 20 užsienio šalių – iš viso per 1 000 dalyvių. Tai tikrai reikšmingi skaičiai mūsų nedidelei federacijai.
– O prisiminus šių metų sportinius pasiekimus – kas labiausiai džiugina?
– Neabejotinai – mūsų jaunosios kartos pasiekimai. Turime perliukų, kurie demonstruoja puikius rezultatus, ir matome iš užsidegimu spindinčių akių, kad jie tikrai pasiryžę užkariauti aukščiausias dviračių sporto viršūnes.
Pavyzdžiui, džiaugiamės trenerio Anatolijaus Novikovo ugdytiniu Dovydu Činga iš Panevėžio, kuriam vasarą pavyko jaunių grupėje iškovoti bronzos medalį Europos treko čempionate. Didžiuojamės kitais jaunaisiais talentais, ugdomais Panevėžio Raimondo Sargūno sporto gimnazijoje ir Panevėžio sporto centre, kurie ne kartą demonstravo puikius rezultatus tarptautinėse treko varžybose, kopdami ant prizininkų pakylos – Lauryna Valiukevičiūtė, Laurynas Vinskas, Tadas Trakelis, Deimantė Zelenauskaitė ir kiti.
Jiems neįkainojamą patirtį perduoda mūsų legenda Simona Krupeckaitė-Leopold bei jos vyras Dmitrijus Leopold.
Negaliu nepaminėti Kvėdarnos – dviratininkų lopšio, kur treneris Kęstutis Česaitis daro neįtikėtiną darbą. Ten pas jį – tikra talentų kalvė. Matas Kubilius, Augustė Mikutytė, Augustė Audinytė – visi šie jauni sportininkai jau pasirašė kontraktus su užsienio klubais: panelės – su Olandijos, Matas – su Belgijos.
Jeigu tavimi domisi klubai iš šalių, kur dviračių sportas yra tiek populiarus, kaip pas mus krepšinis, vadinasi, kažką darai teisingai.
– Kokios disciplinos šiuo metu dominuoja Lietuvos dviračių sporte?
– Jei reikėtų įvardyti vieną discipliną, ant kurios šiandien laikosi didžioji federacijos dalis, atsakymas būtų paprastas – trekas, kuris ir pačiai federacijai generuoja apie 80–85 procentus lėšų. Čia turime didžiausius pasiekimus ir čia yra mūsų, Lietuvos, arkliukas, kurio negalime pamesti.
Ši disciplina Lietuvos dviračių istorijoje jau turi savo legendą – Simoną Krupeckaitę-Leopold, daugkartinę pasaulio čempionę, kurios dėka Panevėžyje atsirado ir moderni treko infrastruktūra. Šiandien tą istoriją tęsia kitos sportininkų kartos: nuo Dovydo Čingos ir Olivijos Baleišytės (penkta vieta pasaulio čempionate Čilėje) iki Vasilijaus Lendelio, startavusio Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Olivija jau dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse, labai norisi ją matyti ir Los Andžele.
Vasilijus treniruojasi ir UCI centre Šveicarijoje, su sau lygiaverčiais atletais.
Trekas – brangus ir logistiškai sudėtingas sportas, į kurio etapus tenka keliauti po visą pasaulį – nuo Australijos iki Kanados, bet kitaip negalime: norėdamas būti elite, turi būti tarp elito.
Kita populiarumą auginanti disciplina – plentas, sulaukianti neprilygstamo dalyvių masiškumo, o sportininkų rezultatai joje taip pat vis auga. Pakanka prisiminti Aivarą Mikutį, važiuojantį prestižinėje „Tudor“ komandoje ir šiemet finišavusį keliuose etapuose tarp lyderių.
Karjerą tęsia ir olimpietė Rasa Leleivytė – vyresnės kartos žvaigždė, vis dar išliekanti konkurencinga tarptautinėje arenoje. Neabejotiną impulsą šiai disciplinai duos stiprėjanti „Energus“ plento dviračių komanda.
– Minėjote, kad didelių vilčių teikia plento sportininkų jaunimas: ko, jūsų manymu, reikia, kad iš perspektyvaus vaiko išaugtų gerus rezultatus demonstruojantis sportininkas?
– Aš visą laiką žiūriu, ar yra sinergija. Jei turime darbštų ir talentingą vaiką, jo sėkme suinteresuotą šeimą, gabų trenerį, federaciją, klubą, savivaldybės organizaciją ar sporto centrą – jei visos šios tiesės sueina į centrą, į bendrą tikslą, tuomet ir turime rezultatą. Tai yra raktas į sėkmę.
– Pastaraisiais metais ryškėja ir naujos dviračių sporto disciplinos: BMX freestyle, gravelis, ciklokrosas. Kaip joms sekasi Lietuvoje?
– BMX freestyle – labai smagus dalykas! Tai olimpinė sporto šaka, ypač patraukli jaunimui ir žiūrovams. Jau maži vaikai pradeda nuo „pump track“, po to pereina prie rampų ir triukų.
BMX bendruomenė maloniai nustebino iniciatyva suorganizuoti tarptautines varžybas, atsidūrusias pasauliniame UCI kalendoriuje. Į Vilniuje vykusį renginį atvyko sportininkai iš 13 valstybių, tarp jų – ir Europos prizininkai.
Gravelio disciplina, išpopuliarėjusi pandemijos metu, toliau auga. Nors tai nėra olimpinė šaka, ji labai patraukli aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms.
Atradimu tampa ir dviračių krosas CX. Puikus pavyzdys – vilnietis Jokūbas Dabušinskas, kuris būdamas jaunučių amžiaus laimėjo Lietuvos suaugusiųjų CX čempionatą, o vėliau sėkmingai pasirodė Europos čempionate Slovakijoje bei varžybose Belgijoje ir Olandijoje.
Didelė pagarba ir jo trenerei Inetai Baltramiejūnaitei iš Bernatonio dviračių akademijos.
– Kaip manote, kiek mes, kaip visuomenė, esame „dviračių tauta“?
– Lietuvoje gyvename patogiai – nuo durų iki durų automobiliu, todėl dviratis kasdienybėje naudojamas mažiau. Tuo tarpu Danijoje, Olandijoje ar Britanijoje vaikai dviračiais į mokyklą važiuoja visus metus.
Skandinavijoje politika orientuota į judėjimą ir sveiką visuomenę, bet ne į sportinius rezultatus. Todėl, pavyzdžiui, Suomija neturi ryškių dviračių sporto žvaigždžių.
O Belgija ir Olandija – dviračių sporto gigantai, kur šis sportas pagal masiškumą prilygsta futbolui. Jie kartu su kitomis didžiosiomis Europos šalimis investuoja milžiniškas lėšas.
– Prieš metus kalbėjote apie olimpines žaidynes, infrastruktūrą, sportininkų rengimą. Kiek pavyko pajudėti šiomis kryptimis?
– Federacijos pačios infrastruktūros nevysto, tačiau bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir Nacionaline sporto agentūra. Svarbiausia – kad kuriama infrastruktūra atitiktų aukšto meistriškumo kriterijus.
Sportininkų rengime siekiame suteikti maksimalias sąlygas. Pavyzdžiui, Vasilijus Lendelis treniruojasi UCI centre Šveicarijoje federacijos lėšomis, jam užtikrinamos ir medicininės paslaugos.
Svarbiausia, kad federacija veikia kaip tinklo dalis, jungianti disciplinas, klubus ir kitas suinteresuotas puses.
– Šiemet federacija kuravo ir visuomenei skirtas fizinio aktyvumo veiklas. Ką jos davė?
– Tai buvo pirmi metai, kai fizinio aktyvumo lėšos buvo paskirstytos per federacijas, ir sprendimas visiškai pasiteisino.
Septyni klubai suorganizavo apie 130 treniruočių, kuriose dalyvavo beveik tūkstantis žmonių – nuo vaikų iki senjorų. Jie susipažino su BMX, treku, kalnų dviračiais ir kitomis disciplinomis.
Tai vienas efektyviausių būdų skatinti judėjimą ir stiprinti bendruomenes.
– Ir pabaigai: ko palinkėtumėte Lietuvos dviračių sportui?
– Bendruomeniškumo ir masiškumo. Jei visi judėsime viena kryptimi, dviračių sportas Lietuvoje tik stiprės.
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
