Šį naują „kaimyną“ palėpėje pavyko užfiksuoti vaizdo kameromis. Socialiniuose tinkluose pasidalintais vaizdais moteris sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Rasa sako, kad ne vienerius metus tėvų namų palėpėje girdėti ir bruzdesys, ir šokinėjimas bei priduria – sugyventiniai atsikrausto reguliariai šaltuoju metų laiku, jau daugiau nei penkerius metus.
„Daug metų mano tėvų namo palėpėje kažkokie sugyventiniai laikas nuo laiko išdykauja, bruzda, šokinėja (ypač naktimis), galimai net vis susisuka lizdą ir atsiveda vaikų.
Įtarimai krito įvairūs, o va štai šiemet pavyko užfiksuoti smalsiausią ir nu labai jau tikriausia gražiausią iš triukšmadarių“, – prie vieno iš pasidalintų vaizdo įrašų rašė Rasa.
Palėpėje apsigyveno kiaunė
Į užfiksuotus smagius vaizdus pažvelgęs gamtininkas Deividas Makavičius naujienų portalui tv3.lt patikino, kad palėpėje apsigyveno akmeninė kiaunė.
„Atskirti miškinę kiaunę nuo akmeninės gan paprasta. Pakaklė, toks kaip seilinukas pas akmeninę yra baltas. Šiuo atveju prie apšvietimo jis atrodo gelsvas, ta balta taip gerai nesimato, bet yra didelė balta dėmė, kuri nutįsta per abi kojas. Miškinių yra mažesnė dėmė, ant kojų praktiškai nenutįsta ir yra geltonos spalvos.
Dar galima pagal nosies galiuką atpažinti. Čia, matosi, yra rausvas, kaip paršiuko, o miškinės yra juodas arba pilkas, tamsus. Čia puikiai matosi – net prie kameros buvo prikišęs savo nosį smalsiai“, – pastebėjo D. Makavičius.
Vis tik Lietuvoje gyvena dvi šių kailinių žvėrelių rūšys ir abi turi savas buveines ir įpročius. Miškinės, kaip sufleruoja pavadinimas, gyvena miškuose, kartais įsikuria ir parkuose – ten, kur auga medžiai. Šios, kaip nurodo gamtininkas, gali apsilankyti žmonių sodybose, tačiau tokie atvejai – reti.
Vis tik akmeninės kiaunės pavadinimas nurodo kitokias buveines: akmenynus, uolas, tinka ir betoniniai statiniai, nes jos puikiai geba laipioti tokiose buveinėse, kaip miškinės puikiai laipioja medžiais.
„Nors akmeninė irgi gali laipioti medžiais, ji nėra tokia veikli juose kaip miškinė. Akmeninės kiaunės labiau laikosi žmogaus gyvenvietėse.
Lietuvoje jos ne taip seniai išplito – gal prieš kokį šimtmetį Tadas Ivanauskas Kaune užfiksavo, jos buvo aptiktos, kasmet jų pradėjo daugėti ir jos prisitaikė Lietuvoje prie urbanistinių teritorijų ir įsikūrė žmogaus aplinkoje“, – pasakojo gamtininkas.
Apie naujus gyventojus gali išduoti bruzdesys
Ir miškinės, ir akmeninės kiaunės – naktinės būtybės, tad jei akmeninė apsigyveno kažkur namuose, išgirdus bruzdesį ar bildesį greičiausiai namuose apsigyveno ne koks bildukas, o kailinis žvėrelis.
„Kai žmogus užmiega naktį, tada kiaunės išeina į medžioklę – į lauką, o kai kiaunės miega, mes dirbam, tad dažnai ir nesusiduriam. Iš tikrųjų yra daug atvejų, kai jos įsikuria žmogaus statiniuose ir ypač dabar, kai buvo šaltas oras, jos ypatingai ieškojo užuovėjos, kur šilčiau.
Jos yra dažnas svečias palėpių, apleistų, neprižiūrimų pastatų, sodo nameliuose. Šiuo atveju matosi, kad namas gyvenamas, bet tiesiog gal dėl šalčių ji čia apsigyveno.
Dažnai žmonės girdi savo patalpose kažkur, pavyzdžiui, palėpėje, kad kažkas bilda, nes jos aktyviai šokinėja, bėgioja – galima pagalvoti, kad koks bildukas įsitaisė. Dažniausiai, kol neįdedam kokios kameros stebėjimo, galim ir nesuprasti, kas ten bilda“, – komentavo D. Makavičius.
Kiaunės „pasirūpina“ graužikais
Dažniausiai akmeninės kiaunės žmogaus kaimynystėje įsikuria laikinai, vis tik jei yra, pavyzdžiui, retai lankomas sodo namelis, gali apsigyventi ir visai žiemai.
Tokiu atveju apie naują gyventoją gali išduoti keli ženklai. Pirmasis – kiaunių palikti pailgi juodi ekskrementai. Kitas – šios gyventojos gali palikti grobio likučių, tarkim, paukščių plunksnų.
Gamtininkas prideda, kad kai kurie tokio „sugyventinio“ baiminasi dėl to, kad augina naminius paukščius, tačiau, kaip nurodo pašnekovas, kiaunės dažniausiai savo aplinkoje vištų ar kitų paukščių stengiasi nepjauti – nueina „pas kaimyną“, kad neišsiduotų.
Tačiau atėjus balandžio–gegužės mėnesiams, kai atsiveda jauniklius (jų gali būti nuo dviejų iki septynių) ir atsiranda didesnis maisto poreikis, medžioti gali pradėti ir aplink namą, kuriame įsikūrė.
„Kita vertus, jos išgaudo graužikus ir ypač susidoroja su žiurkėmis. Šiuolaikiniai katinai kartais net bijo žiurkių, o kiaunės gali jas „sutvarkyti“, – primena gamtininkas.
D. Makavičius primena ir tai, kad jei kiaunės įsikuria ilgam ir atsiveda jauniklius namuose, turi pasidaryti guolį, tad jei patalpa apšiltinta, gali išpešioti izoliacines medžiagas.
Vis tik dažniausiai kiaunės į žmonių gyvenamus namus atsikrausto žiemai, per šalčius, o atšilus persikelia į gamtą, jauniklių vedimui ieško ramesnės vietos.
Ką daryti, jei namuose įsikūrė kiaunė?
Kiaunės itin smalsios ir judrios, gamtoje natūralių priešų neturi, apart žmogaus. Sprendimas, norima turėti tokį kaimyną ar ne, jam ir priklauso.
Jei kažkur namuose, pavyzdžiui, palėpėje apsigyveno kiaunė ir tokios kaimynės nenorite, D. Makavičius sako pirmiausia ieškoti plyšių, per kur jos patenka, ir juos izoliuoti. Taip pat įprastai kiaunės į namus patenka užsliuokdamos medžių šakelėmis, tad reikėtų apgenėti šalia namo augančius medžius.
Jei tokia kompanija džiugina ir išprašyti naujo „sugyventinio“ nesinori, gamtininkas pataria, jei įsikūrė patelė, kuri poruojasi apie liepos mėnesį ir vėliau atsiveda jauniklius, įsikūrimo vietoje palikti dėžę ir kokių nors medžiagų, pavyzdžiui, senų drabužių, vatos, iš kurių galėtų darytis guolį.
Pašnekovas patikina – kiaunėms atsivedus jauniklių, galėsite džiaugtis smagiais vaizdais – arba įsirengę kameras, arba vakarais pro langą stebėti, kaip šie kieme laksto ir žaidžia it maži šuniukai.
„Įsirengus kamerą visai smagu patiems stebėti, kas vyksta, kaip jie gyvena, o jie yra smalsūs, judrūs. Galima netgi ir maisto padėti, pažiūrėti, kaip valgo. Tam puikiausiai tinka ir tas pats kačių, šunų maistas. Aišku, viską valgo – kiaušinį padėkit ir tą suvalgys.
Visai smagu stebėti būtų, kaip viskas vystosi. O jeigu dar iš tikrųjų atsivestų jauniklius, jie pašėlę, pasiutę vienas kitą vaikosi, verčiasi visaip per galvą – smagių vaizdų galima pamatyti tikrai“, – šypteli gamtininkas.
Vakare kiaunėms išėjus į medžioklę, D. Makavičius primena kartais užlipti į jų gyvenamą vietą ir surinkti ekskrementus, grobio likučius, kad šie nesikauptų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
