Grupė vilniečių imasi atgaivinti prieš dešimtmetį mieste apmirusią tradiciją – Blukvilkio šventę, tradiciškai vykdavusią prieš Kalėdas. Šeštadienį, 13 val., kalėdinis Blukis – kelmas – bus velkamas Gedimino prospektu iki Seimo rūmų ir ten paliktas visoms blogybėms ir pykčiams surinkti, o antrąją Kalėdų dieną vėl bus velkamas per sostinę, triukšmingai lydint persirengėliams, ir iškilmingai sudegintas Šventaragio slėnyje, Sereikiškių parke.
Naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Kaladės vilkimas – Blukvilkio diena“ kalbėjęs istorikas Aivaras Lileika sako, kad Blukvilkio tradicija yra kelių tūkstančių metų senumo ir buvo būdinga Europai, tačiau geriausiai išsilaikė mūsų šalyje.
„Pasak Simono Daukanto, Kalėdos yra senas žodis, susietas su žodžiu „kaladė“, kurią statydavo dažniausiai kaime, netoli savo namų, bet ne namuose, ir būtent toje vietoje žmonės ir pykdavosi, ir „įkalindavo“ savo kaltes. Ir tą patį tamsiausią trijų dienų laikotarpį ta kaladė yra sudeginama su visom kaltėm, „įkalintom“, „užkaltom“ tame blukyje“, – kalba istorikas.
Pasak Blukvilkio iniciatorių, šiomis dienomis, kai visi pykstasi, o politikai, bankininkai turi kalčių naštą, ši kaladė, išdrožta liaudies meistro, bus pastatyta prie Seimo rūmų, kad visi galėtų išlieti pyktį, nedaužydami langų.
„Žiniasklaida, sarmatos turintys asmenys ir kiti neabejingi šiai šventei žmonės ragina Lietuvos gyventojus, Seimo narius nesipykti namuose ar darbe, o kilus ginčams atvykti pasiginčyti prie Kaladės – Bluko ir Kalėdas bei Naujus Metus pasitikti be jokio pykčio širdyje – santaikoje tiek su vienas kitu, tiek su savimi pačiais“, – ragina folkloristai.
Etnologė Eglė Plioplienė sako, kad senovėje Blukvilkis turėjęs ir daugiau papročių, net toteminių patiekalų, kurių dalis yra išlikę Kūčių vakarienėje.
„Kaladė, kuriai paliekame savo negeroves, yra ne tiek kaltės jausmai, kiek neišsipildę šių metų lūkesčiai. Tai, kas neįvyko, neišsipildė, tegul sudega, tegul prasmenga su ta senąja, trūnijančia kalade.
Jau 1994–1995 m. Vilniaus folkloristai tampė bluką, vilko jį aplink Seimą, nuplaktas jis net devynis kartus buvo sudegintas Lukiškių aikštėje. Kartą turėjome bluką net trigalvio slibino pavidalu – tos trys galvos simbolizavo garbę, valdžią ir pinigus. Prieš 2000 metus sudeginome beveik du tūkstančius kelmų“, – prisiminė E. Plioplienė.
Senajame kaime būdavo tradicija, kad bluką vilkdavo vyriausias kaimo ar šeimos vyras, vilkintis prasčiausiais drabužiais, o triukšmingą blukvilkių procesiją pasitikdavo gražiausia kaimo mergina, taip simboliškai seniesiems metams pereinant į naujus.
Etnologai primena, kad latviai turi Blukiavakarą ir Kūčių vakarą meta pliauską į židinį, kad kartu su ja visa, kas yra nereikalinga, išrūktų pro kaminą, paliekant švarią vietą naujam gimimui, naujai pradžiai.
Blukio vilkimo šventė gruodžio 23 dieną šįmet vyks ir Panevėžyje.
