Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Sodros“ direktoriumi Kęstučiu Čereška.
Ar kaupti II pensijų pakopoje
Jau antrą savaitę žmonės gali teikti prašymus ir atsiimti II pensijų pakopos pinigus. Kaip šių pinigų atsiėmimas paveiks bendras pensijas?
Aktyvumas labai padidėjo. Jeigu iki praėjusių metų vidutiniškai aptarnaudavome apie 5 tūkstančius klientų per dieną, dabar jų turime dvigubai daugiau. Žmonės domisi, klausia, užduoda įvairius klausimus – jiems viskas įdomu, o mūsų konsultantai stengiasi jiems padėti. Būtų geriau, jei žmonės su visais klausimais, susijusiais su II pakopa, kreiptųsi tiesiogiai į pensijų kaupimo bendroves, tačiau mes taip pat atsakome į jų klausimus.
Pensijų kaupimas turėtų baigtis anuitetu. Jeigu žmogus pinigus, suplanuotus pensijai, pasiima anksčiau, sulaukęs pensinio amžiaus jis gaus mažesnę pensiją. Tai labai paprasta. Skatinčiau žmones turėti kuo daugiau alternatyvių pajamų šaltinių, kad atėjus tam laikui, o jis tikrai ateis, būtų galima gyventi taip, kaip norisi.
„Sodra“ prognozuoja, kad per dvejus metus sugrįš apie milijardas eurų. Kas bus daroma su tais pinigais?
Taip, šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad šie pinigai sugrįš į „Sodrą“ ir pateks tiesiai į „Sodros“ rezervinį fondą.
Įstatymas leidžia iš rezervinių fondų indeksuoti pensijas, tačiau „Sodra“ neturi teisės pati priimti tokio sprendimo. Tai politinis sprendimas, dėl kurio turės balsuoti Seimas. Galbūt dalis lėšų bus skirta pensijų didinimui, tačiau noriu pabrėžti, kad grįžta ne tik pinigai – grįžta ir įsipareigojimai, nes kartu su pinigais grįžta ir apskaitos vienetų taškai. Šiuos įsipareigojimus reikės vykdyti, todėl su tais pinigais būtina elgtis atsakingai.
Kas vyksta su rezerviniu fondu?
Rezervinis fondas yra investuojamas. Finansų ministerijoje dirba profesionalai, kurie tuo užsiima, ir fondas generuoja grąžą.
Girdime, kad artimiausiu laikotarpiu gali nutikti taip, jog nebus kam uždirbti pensijų, nes Lietuvoje žmonių mažėja, o pensininkų daugėja. Ką apie tai manote?
Galiu labai tiksliai pasakyti, kas buvo vakar, tačiau kas bus rytoj – prognozuoti sunku. Aš nesu pesimistas. Nemanau, kad Lietuvoje susiklostys situacija, kai nebeliks žmonių ir nebus kam dirbti.
Gimstamumo problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Tačiau yra ir migracijos faktorius. Tikiu, kad valstybė priims sprendimus, jog nesusidurtume su tokia sudėtinga situacija. Skatinčiau visus mokėti mokesčius ir įmokas, kad valstybė stiprėtų ir mes patys tikėtume valstybe, kurioje gyvename.
Šiemet pensinis amžius pailgėjo iki 65 metų, tačiau kai kurios valstybės jį didina iki 67–68 metų. Kaip bus artimiausiu metu?
Kol kas Lietuvoje negirdėjau diskusijų apie būtinybę ilginti pensinį amžių. „Sodros“ skaičiavimai ir biudžeto rodikliai rodo, kad artimiausiu metu tokios problemos nėra. Tačiau jeigu politiniame lygmenyje prasidės aktyvios diskusijos, „Sodra“ dės visas pastangas pateikti tikslius duomenis ir skaičiavimus, kad politikai galėtų priimti adekvačius sprendimus.
Kaip manote, kelių metų mes išeisime į pensiją?
Į pensiją išeisime tada, kada norėsime, nes ir dabar žmogus gali pasirinkti anksčiau išeiti į pensiją.
Į ką derėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl II pensijų pakopos pinigų atsiėmimo?
Pensijų kaupimas turėtų baigtis anuitetu – manau, kad tai būtų teisingas sprendimas. Tačiau žmonės turi labai skirtingų poreikių ir gali norėti tuos pinigus atsiimti. Vieno recepto nėra – viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkretaus žmogaus. Vis dėlto esu linkęs manyti, kad pensijai kaupti reikėtų.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame video.
