Smurtautojas įkliuvo "nei bagotas, nei ratuotas", arba populiariausios televizijos programos Kupiškio rajone
Remigijus RAINYS
"Bėdų turgus"
Liudos Čeknienės (73 m.) sodyba Kinderių kaime stovi arčiausiai Kupiškio - Rokiškio kelio. Ūkyje puikiai besitvarkančiai našlei priklauso tik pusė dviejų galų trobos - antrosios dalies savininkai gyvena Vilniuje ir kaime pasirodo retai. Savo pusėje Liuda gyvena drauge su penkeriais metais vyresne seserimi Ona. Pastaruoju metu L. Čeknienė kiek sirguliavo, todėl sodyboje senolėms talkino ir tame pačiame kaime gyvenanti šešiasdešimtmetį perkopusi jų dukterėčia Genovaitė Sabulytė. Ji čia likdavo ir nakvoti. Kai televizija pradėjo rodyti "Bėdų turgų", Liuda jau gulėjo lovoje, Genutė įsitaisė už stalo, o Ona rymojo kitame kambaryje. Kieme netikėtai pradėjęs skalyti šuo L. Čeknienę privertė suklusti: jei prašalaitis eidavo kaimo gatve, tai jos kiemsargiukas lodavo visai kitaip, todėl moteris iš karto sumojo, kad kieme vaikščioja kažkas svetimas. Tačiau jokių kitų pašalinių garsų nebuvo girdėti, todėl pamaniusi, kad gal koks suvėlavęs kinderiškis taip paprasčiausiai sutrumpino kelią nuo plento, Liuda kiek aprimo, tačiau netrukus subildėjo kitoje namo pusėje daužomas langas.
- Kaip buvau atsigulusi su vienais plonais naktinukais, taip ir iššokau į priemenę, - pasakojo L. Čeknienė. - Pamaniau, kad vėl pasikartojo rudens įvykiai, kai vėlų vakarą į sodybą netikėtai atėjusi tame pačiame kaime gyvenanti moteris ėmė daužyti kaimynų langus. Stengdamasi ką nors įžiūrėti per priemenės langelį aš kelis kartus garsiai pašaukiau nelaimingąją vardu, tačiau jokio atsako nesulaukiau. Vos sugrįžau į virtuvę, kaimynų pusėje kažkas subildėjo ir ėmė braškėti iš jų pusės laužiamos filinginės duris. Nežinia kodėl, tačiau skubiai apsivilkau kabykloje kabėjusį paltą ir net jo nesusisagsčiusi stvėriau prie krosnies stovėjusias mėšlines šakes.
Dvivirbes šakes moteris pasistatydavo netoli lovos eidama miegoti kiekvieną vakarą, nors Kinderiuose iki šiol jokių užpuolimų nepasitaikydavo. Su paruoštomis šakėmis prigludusi prie krosnies kampo, Liuda išvydo, kaip išlėkė viršutinė kaimynų valdas skyrusių durų dalis. Paprastai už jų stovėdavo šaldytuvas, kuris dabar buvo nuverstas šalin. Pro plyšį pasirodęs jaunuolis skubiai į vidų paleido gal dviejų metrų lentą ir įvirto pats. Užpuolikas, matyt, tikėjosi šitaip išgąsdinti savo auką kad ši nebesipriešintų, tačiau lentos išsisukusi L. Čeknienė užsimojo šakėmis ant prie jos kojų išsitiesusio užpuoliko.
- Pirmą akimirką jis man pasirodė pažįstamas, todėl sušukau: "Tomai, Tomai!" Bet tuoj pat supratau, jog apsirikau, ir tada norėjau smeigti šakėmis. Tačiau įsiveržėlis gulėjo kniūbsčias, o aš esu girdėjusi kažkurioje televizijos laidoje, kad smogiant į nugarą žmogų galima sunkiai sužaloti. Kaip pasakytų mano krikštasūnis seserėnas, dirbantis policijoje, galėjau viršyti būtinąją ginti, todėl šakėmis vaikinui bakstelėjau gana atsargiai, o jis pašoko lyg nutvilkytas ir įsikabino į įnagio kotą, - vaizdžiai demonstruodama nakties įvykius porino Liuda.
Ne mažiau kaip penkias minutes jaunystė ir patirtis tampė šakes viena iš kitos ir sukiojosi kambario viduryje lyg trypdamos smagią polkutę. Liuda vis rėkė, bandydama sudaryti įspūdį, jog name esama ir vyrų. Ji šaukė tai Tomą, tai Valių, ragino juos keltis. Užpuolikas kovojo tylėdamas, vis taikydamas įspirti moteriai į pilvą. Bene keturis kartus jam tai pavyko, tačiau tą akimirka Liuda skausmo nejautė. Vyresnioji sesuo Ona jai niekuo negalėjo padėti, nes ir taip prastai vaikščiojančiai senolei iš baimės visai surakino kojas, o sutrikusi Genutė tik šokinėjo aplinkui ir kažkodėl kartojo, kad Tomo nėra. Vėliau G. Sabulytė sakė, kad jai pasirodė, jog nekviestas nakties svečias atėjo pas kažkokį Tomą ir jo neradęs išeis.
Liuda spėja, kad po ilgai užsitęsusių grumtynių jaunuolis pagaliau ją parvertė pakišęs koją ir parvirtusią ant nugaros užgriuvo visu kūnu, iki kraujo nagais perbrėžė krūtinę. Paleidęs šakes užpuolikas rankomis sugriebė nelaimėlę už kaklo ir pradėjo smaugti. Kai moteris pajuto, kad jau dūsta, pagaliau į pagalbą atskubėjo Genutė, kuri kažkodėl šaukdama užpuolikui, kad reikia bėgti, sugebėjo atplėšti jį nuo tetos ir iš nugaros įsikibusi į pečius nustūmė prie durų. Kodėl moteris šaukė tuos žodžius, Genovaitė ir dabar negali paaiškinti, tačiau mano, jog jaunuolis pamanė, kad jo auka jau nebegyva, o jį patį tuoj užgrius kiti namie esantys vyrai, todėl per daug nesipriešindamas leidosi išstumiamas į prieangį, kur veltui grabinėjo laukujų durų šovą. Genutė atidarė šias duris ir išstūmusi įsiveržėlį laukan vis jam šaukė: "Bėk, bėk, bėk!"
Šis ir nukūrė neatsigręždamas, o pagaliau duris uždariusi Liuda vis negalėjo atsigauti, kaip ir beprasmiškai po trobą bėgiojanti ir negalinti sustoti Genutė. Pagaliau moterys nusprendė kviestis policiją ir Liuda, apsiginklavusi kirviu, mat baiminosi, kad ją užpuolęs plėšikas galėjo būti ne vienas, nubrido pas telefoną turinčius kaimynus.
"Dviračio televizija"
Maždaug tuo metu dalis Kinderių gyventojų persijungė "Dviračio televiziją", norėdami sužinoti, ką naujo išmąstė jų kraštietis Bratka. Tačiau ne visi galėjo laidą ramiai pasižiūrėti iki pabaigos. Netikėtai pabiro ne per toliausiai nuo L. Čeknienės gyvenančio vienišiaus namo langai, tačiau įsibaiminęs vyriškis nedrįso išeiti į lauką ir pasižiūrėti, kas atsitiko. Tik rytą kita kinderiškė pastebėjo, jog kažkas kėsinosi ir į jos automobilį "VW Jetta". Variklio paleidimo užraktas buvo sugadintas, tačiau plėšikui nepavyko užvesti mašinos ir ši, palikta kieme, nuriedėjo į pakalnę. Manoma, kad nevykėlis įsilaužėlis ir automobilių vagis savo "pratybas" tęsė jau kitame kaime, nes netrukus panašūs įvykiai ėmė kartotis už kelių kilometrų esančiuose Papiliuose.
"Paskutinė kryžkelė"
Kaip tik šią laidą drauge su žmona žiūrėjo Papilių kaime ūkininkaujantis Aleksandras Kalvelis (64 m.), kai išgirdo kieme burzgiantį užklimpusio automobilio variklį. Aleksandras sakė, jog pradžioje pamanė, kad į pusnį įklimpo koks kauštelėjęs užklydėlis, ir laukė, kol atsibastėlis ateis kviestis į pagalbą, tačiau situacijai nesikeičiant išėjo į lauką ir pamatė, kad kieme kaukinami jo nuosavi žiguliai. Senutėliu VAZ-2101 A. Kalvelis žiemą nevažinėjo, todėl net "neperavė" savo keturračio bičiulio žieminėmis padangomis. Todėl automobilio vagis, sugebėjęs užvesti variklį, taip ir neįveikė apie mašiną susigulėjusių pusnių. Vagišius neketino sprukti, nepabūgo net prie žigulių prišokusio šeimininko. Atrodo, jog vyrukas jau turėjo būti pasimokęs, kad jam nesiseka įveikti net senučių, o čia kirviu mojavo tvirtas vyriškis, tačiau jis vis tiek bandė nuvažiuoti. Aleksandras tikino tikrai neketinęs kirsti mašinos vagiui kirvio ašmenimis, todėl atidaręs dureles mostelėjo pentimi. Smūgis teko jaunuoliui į galvą, tačiau jis iššokęs laukan nė nemanė pasitraukti, o puolė A. Kalvelį. Išsisukęs nuo smūgio į smilkinį Aleksandras pats trenkė užpuolikui į veidą ir patiesė jį ant sniego. Pašokęs vaikinas kaip kiškis nukūrė per apsnigtus laukus. Išaušus rytui A. Kalvelis pamatė, kad savamokslis "mechanikas" bandė užvesti ne vieną jo kieme stovėjusį agregatą.
"Sąmokslo teorija"
Įtariamasis sumaišties kaltininkas buvo sulaikytas, kai Arnas Klevečka iš televizoriaus ekrano visokeriopai koneveikė naująjį vairuotojams privalomą pirmosios pagalbos rinkinį, galbūt greitai pakeisiantį iki šiol naudojamą vaistinėlę. Kai pirmasis policijos pareigūnų ekipažas, atvykęs aiškintis užpuolimo Kindurių kaime aplinkybių, gavo pranešimą apie bandymą nuvairuoti automobilį Papiliuose, buvo nuspręsta, jog tai gali būti to paties asmens darbas. Į pagalbą kitu automobiliu išskubėjo dar viena operatyvinė grupė ir apie 21 valandą 30 minučių netoli Šepetos gyvenvietės pavyko sulaikyti pėsčiomis kulniuojantį Juodpėnų kaimo gyventoją Virginijų Žaglynską. Kruvinas ir neblaivus (jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) devyniolikametis negalėjo paaiškinti savo naktinių klajonių, todėl buvo sulaikytas 48 valandoms. Vaikinui tikrai pravertė policijos komisariate turimas pirmosios pagalbos teikimo rinkinys, nes kraujas sruvo ir iš muštinės žaizdos galvoje, ir iš perkirstos rankos. Pareigūnai netruko nustatyti, kad juodpėniškiui derėjo elgtis gerokai ramiau, nes Kupiškio policijos tardytojai šiomis dienomis ruošėsi perduoti teismui baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas net pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. Pareigūnai surinko įrodymus, kad Virginijus ne tik veikdamas drauge su bendru apvogė gyvenamąjį namą, bet ir įtraukė į šį nusikaltimą nepilnametį. Pirmąkart nusikaltusiam vaikinui teismas veikiausiai būtų skyręs lygtinę bausmę, o po naujų jo "žygių" tokia galimybė tapo labai abejotina. Jei bus įrodyta V. Žaglynsko kaltė, Temidė jam tikrai nebebus tokia atlaidi.
"Duokim garo!"
Nors kupiškėnų mėgstamos laidos "Duokim garo!" nebuvo tos dienos televizijos programoje, tačiau senyvi žmonės, nesutrikę dėl įžūlaus plėšiko elgesio ir ryžtingai jam pasipriešinę, tikrai verti pačios gražiausios šioje laidoje besivaržančių kaimo kapelijų polkutės ar bent jau specialiai jiems skirto kūrinio televizijos pageidavimų koncerte. Suprantama, jog nenormalu, kad net į mažą namelį su širdelės formos langeliu einantis kaimietis turi neštis kirvį ar šakes, tačiau žmonės jau pavargo bijoti ir todėl vis dažniau savo turtą ir gyvastį gina jiems prieinamomis priemonėmis. Nakties išpuoliai anaiptol neišgąsdino nei Liudos, nei Aleksandro. Jie tikino, kad susiklosčius tokioms pačioms aplinkybėms pasielgtų analogiškai ir tikrai vėl "duotų garo" nekviestam atėjūnui. Jau kitą dieną troboje susirinkusiems kaimynams L. Čeknienė pokštaudama pasakojo, kaip į piršlybas suvėlavęs kavalierius naktį jėga brovėsi pas jos dukterėčią, matyt, ketindamas vestuves kelti tuoj po Velykų. Moteris šmaikštavo, kad panašių "kavalierių" gali sulaukti ir juodvi su seseria, todėl guldama nepamiršta prie lovos pasidėti savo patikimumą jau įrodžiusių šakių.
