Daugiau žmonių Vyriausybę vertina aiškiai neigiamai, o politinių partijų ir potencialių premjerų vertinimas per mėnesį reikšmingai nepasikeitė, rodo antradienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu gegužę atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės apklausa.
Gegužę greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą vertino 34,6 proc. respondentų, neigiamai – 39,6 proc. tyrimo dalyvių. Balandį šie rodikliai atitinkamai siekė 40,7 proc. ir 33,5 procento.
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga pažymi, kad šiai Vyriausybei didesnio pasitikėjimo nepavyksta sulaukti nuo pat jos darbo pradžios.
Politologo teigimu, tai nulėmė jau nuo kadencijos pradžios kilę socialdemokratų skandalai, kaip Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymas užimti Vyriausybės vadovės postą po 2024 metų Seimo rinkimų ar Gintauto Palucko atsistatydinimas iš premjero posto.
„Tada buvo pasirinkta menkai patyrusi Inga Ruginienė, ji sakė, kad suburs labai pajėgią komandą, bet ta komanda pasirodė tikrai ne tokia pajėgi, ministrai labai įvairūs ir formuojant Vyriausybę kilo ne viena kontroversija, visų pirma, dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo. Ir, žinoma, jeigu paprastai pradedanti Vyriausybė turi aukštesnius reitingus, po to jie mažėja, tai šiuo atveju galima sakyti, kad tie reitingai jau iš karto buvo maži ir tikrai nepavyko jų padidinti“, – komentavo S. Spurga.
Savo ruožtu politologas Ignas Kalpokas sako, kad neigiamą Vyriausybės vertinimą pastaruoju metu galėjo nulemti ir Registrų centro nutekinti gyventojų duomenys bei anksčiau į Lietuvą įskridę dronai.
„Priežasčių išaugti dar labiau neigiamam vertinimui tikrai buvo“, – aiškino I. Kalpokas.
Mindaugo Sinkevičiaus patirtis kelia abejonių
Tiesa, praėjusią savaitę socialdemokratai paskelbė nusprendę nutraukti bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“ ir šiuo metu derasi, kad į valdančiąją daugumą sugrįžtų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Toks koalicijos pasikeitimas reikštų, jog keistųsi ir ministrų kabinetas. Be to, gali būti ir taip, jog socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius perims premjero postą iš Ingos Ruginienės.
Visgi S. Spurga pažymi, kad M. Sinkevičiaus populiarumas taip pat nėra aukštas, o kol kas nėra aišku, ar socialdemokratų lyderis turi pakankamai patirties užimti Ministro pirmininko vietą.
„Jis irgi Vyriausybėje patirties turi labai mažai. Prieš 10 metų buvo ūkio ministru (šias pareigas M. Sinkevičius ėjo apie 10 mėnesių – aut. past.) Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, o šiaip turi patirtį savivaldybių lygmenyje ir jo sugebėjimai nėra tokie aiškūs. Tuo labiau nėra aišku, koks bus ministrų kabinetas“, – nuomone dalinosi S. Spurga.
Kita vertus, I. Kalpokas sako, kad įprastai naujos Vyriausybės Lietuvoje pradeda darbą su „pasitikėjimo kreditu“. Todėl, jei premjero postą perimtų M. Sinkevičius, I. Kalpoko nuomone, tai gali šiek tiek padidinti visuomenės pasitikėjimą naująja Vyriausybe.
„Galbūt tai nebus labai didelis optimizmas, nes vis tiek yra kadencijos vidurys, 2 iš 3 partijų lieka tos pačios, tai nėra, kad radikaliai pasikeistų valdančioji dauguma. Bet, manau, kad bent kokio nors potencialo į teigiamą pusę arba, bent jau iš pat pradžių, mes matysime mažiau griežtai neigiamai apsisprendusių gyventojų“, – dalinosi I. Kalpokas.
Tiesa, keičiantis Vyriausybei, gali pasikeisti ne tik „Nemuno aušros“ deleguoti ministrai, tačiau ir socialdemokratų paskirti ministerijų vadovai, o pastaruoju metu kalbama, jog posto gali netekti ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Visgi I. Kalpokas sako, jog įprastai individualių ministrų pasikeitimai reitingams didelės įtakos neturi.
„Taip, kartais būna ministrų, kurie gyventojams įsiėda iki gyvo kaulo ir tada jų pašalinimas pasidaro svarbus, arba iškyla dideli skandalai, dėl kurių reikia patraukti kai kuriuos ministrus. Bet, dažniausiai, Vyriausybės vertinimas labiausiai siejamas su jausmu apie valdančiąją daugumą ir, bent iš dalies, su premjero arba premjerės asmeniu. Dabar, net jeigu Registrų centro istorija, kuri tikrai nemažai gyventojų palietė, vargu, ar Vladislavo Kondratovičiaus pakeitimas ką nors labai reikšmingai pakeistų šioje vietoje“, – aiškino I. Kalpokas.
Kaip atrodys naujoji Vyriausybė?
Komentuodamas ko galime tikėtis iš naujos galimos koalicijos tarp socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“, S. Spurga pažymi, kad ideologiniu požiūriu demokratai yra panašūs į socialdemokratus, o šią kadenciją šios partijos jau yra buvusios valdančiojoje daugumoje.
„Vyriausybės programa buvo rašoma abiejų šių partijų. Dabar, Ruginienės Vyriausybė, žinoma, kitokia programa, bet pagrindas buvo paimtas buvusios Palucko Vyriausybės. Taip, kad čia galbūt net ir paprasčiau šiuo požiūriu. Ta koalicija, nors ji skaičiais, kaip daug kas pastebi, bus mažiau atsvari, tai yra, nuo 80 koalicijos narių liks 75, bet, žinoma, visiškai galima dirbti, jeigu partneris bus patikimas, jeigu demokratai deleguos stiprius ministrus“, – komentavo S. Spurga.
I. Kalpokas taip pat sako, jog šiuo metu pagrindiniai klausimai dėl Kapčiamiesčio poligono ar II-os pensijų pakopos jau yra išspręsti, o šiuo metu didesnių diskusijų dėl programinių klausimų nekyla.
„Galbūt tame ir yra tam tikras tikslas. Jeigu nieko esminio nedarai antrą kadencijos pusę, tai yra didelė tikimybė nesunervinti rinkėjų“, – komentavo I. Kalpokas.
Gyventojai įvertino Vyriausybę
Daugiau žmonių Vyriausybę vertina aiškiai neigiamai, o politinių partijų ir potencialių premjerų vertinimas per mėnesį reikšmingai nepasikeitė, rodo antradienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu gegužę atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės apklausa.
Gegužę greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą vertino 34,6 proc. respondentų, neigiamai – 39,6 proc. tyrimo dalyvių. Balandį šie rodikliai atitinkamai siekė 40,7 proc. ir 33,5 procento.
Tai reiškia, kad Ministrų kabineto vertinimas iš esmės nepasikeitė, skyrėsi tik neigiamo vertinimo intensyvumas.
Tyrimas rodo, kad teigiamai Vyriausybę gegužę vertino 16,7 proc. Lietuvos gyventojų (balandį 17,5 proc.). 9,1 proc. nurodė nežinantys, kaip vertinti Vyriausybės veiklą, arba neatsakė (balandį 8,3 proc.).
Pokyčiai respondentams atsakant į klausimą, kuris politikas ar visuomenės veikėjas labiausiai tiktų ministro pirmininko pareigoms, nebuvo statistiškai reikšmingi, tyrimo rezultatų paklaidai siekiant 3,1 procento.
Dažniausiai – 15,1 proc. – kartų buvo paminėta konservatorė I. Šimonytė (balandį 16,8 proc.), po to – Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen su 6,4 proc. (balandį 5,7 proc.), „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis su 5,3 proc. (balandį 5,5 proc.) paminėjimų.
Ketvirtoje vietoje liko konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas su 4,1 proc. (balandį 2,4 proc.) balsų, penktoje buvo „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga su 3,9 proc. (balandį 3,5 proc.) balsų.
Premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė buvo šešta, apklausoje ji buvo paminėta 3,7 proc. (balandį 3,5 proc.) respondentų.
Devintas liko socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius su 1,9 proc. (balandį 1,2 proc.) procento. Pastarosiomis dienomis aktyviai diskutuojama apie jo galimybes perimti Vyriausybės vairą iš I. Ruginienės, bet tyrimo metu tai daroma nebuvo.
tyrimo rezultatų paklaida siekė 3,1 procento.
„Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą vykdė gegužės 18-30 dienomis, internetu ir telefonu apklausti 1015 pilnamečių respondentų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
