Anot parlamentarės, Lietuvą šiuo atveju gelbsti tai, kad esame euro zonos nariai ir tai suteikia finansinio saugumo. Tuo metu pagrindinis dabartinės situacijos panašumas į prieš daugiau nei dešimtmetį pasaulį užklupusią finansų krizę – nežinia.
„Pagrindinis panašumas į 2008–2009 metus <...> yra, kad mes nelabai žinome, kur yra tas dugnas, į kurį mes bandome nusileisti. Ir turbūt eisime ir patirsime daugiau situacijai klostantis.
Todėl mano pagrindinis pastebėjimas tam planui, labai nesiginčijant dėl priemonių, kurios yra, vis dėlto Vyriausybė turėtų turėti daugiau lankstumo reaguoti į situaciją. Todėl, kad gali būti, kad neužteks to, kas yra. Kalbėkime apie paramos formas kai kuriems verslams. Yra tokių verslų, kuriems 40 proc. darbo užmokesčio artimiausius mėnesius tiesiog nebus iš ko susimokėti. Ir tada klausimas, kokią mes čia turime riziką, ar tiesiog tuos verslus paliekame tą neapibrėžtą laikotarpį ir galbūt jie net bankrutuos, ar mes turime nusimatyti daugiau lankstumo“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo I. Šimonytė.
Jos manymu, Lietuva iš sukaupto rezervo ilgai neišgyvens, todėl teks skolintis.
„Mes nesame sukaupę tiek daug rezervų, kad galėtume labai ilgai tais rezervais palaikyti tuos poreikius. Vadinasi, skolinimasis tokiais atvejais, deja, bet bus neišvengiamas.
Šiandien nežinios mes turime tiek pat, kiek turėjome po [„Lehman Brothers“]. Ji nei rimtesnė, nei nerimtesnė, ji tiek pat neapibrėžta. Yra tikimybė, kad sunkumai užtruks trumpiau. Tada mūsų pagrindinis uždavinys yra išlaikyti tuos verslus, kuriems reikia tik kelių mėnesių ir žmones, kurie ten dirba tam, kad galėtų grįžti į normalų gyvenimą ir pakeliui nepražūtų.
Bet, jeigu tai persikels į realią ekonomiką ir ypač, jeigu tarptautinė padėtis dar labiau tą spaudimą pastiprins, tada iššūkių bus nemažai. Nors mes esame kažkuria prasme geriau pasirengę, vis dėlto situaciją reikia vertinti rimtai ir Vyriausybė turi turėti kuo lankstesnį priemonių arsenalą“, – pastebėjo Seimo narė.
Specialios priemonės
Seimas antradienį ruošiasi priimti Vyriausybės teikiamas projektus, susijusius su ekstremaliąją situacija dėl koronaviruso plitimo.
Vyriausybė Seimui teikia šių metų biudžeto įstatymo pakeitimą padidinti grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų. Prognozuojant, kad valdžios negautos pajamos šiemet gali siekti 4,21 mlrd. eurų, taip siekiama užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.
Seimui teikiamas projektas, kad dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino savivaldybių tarybų posėdžiai galėtų vykti nuotoliniu būdu. Dėl koronaviruso paskelbtos ekstremalios situacijos metu Vyriausybė taip pat siūlo supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras.
