Protu nesuvokiama, kas darosi ...sunku ka nors ir rasyti...

Baisu

Pamokymai apaštalams apie Bažnyčią

Mt 18
Kas didžiausias?

1 Aną valandą[i1] prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ 2 Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų 3 ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. 4 Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“.
Papiktinimai

5 „Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima. 6 O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje. 7 Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina.
8 Jei tavo ranka ar koja gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar raišam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ar abiem kojom būti įmestam į amžiną ugnį. 9 Ir jeigu tavo akis gundo tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį.
10 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“.
Paklydusi avis

12 (11) [i2]„Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? 13 Ir jei surastų, – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios. 14 Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.
Bažnyčios drausmė

15 „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. 16 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. 17 Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei nepaklus nė bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.
Bendra malda

18 Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje“.[i3] 19 „Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. 20 Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“.
Atlaidumas

21 Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ 22 Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“.[i4]
Palyginimas apie beširdį skolininką

23 „Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. 24 Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų.[i5] 25 Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. 26 Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: 'Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu'. 27 Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. 28 Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų[i6], ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: 'Atiduok skolą!' 29 Puolęs ant kelių, draugas maldavo: 'Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu'. 30 Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. 31 Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę. 32 Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: 'Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. 33 Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!' 34 Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą.[i7] 35 Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“.

Pasisveikinimo šiandien nebus,ketverių metų berniuko smurtinė mirtis ,tikriausiai sukrėtė visus.....
Mama, kur tu buvai?
O kurgi mama tu buvai
juk tu girdėjai, tu matei
kaip sunki patėvio ranka
žalojo, skriaudė vis mane.

Dabar aš angelu skrendu
norėčiau pasakyti ,kad tave myliu
bet žodžiai stringa gerklėje
juk tu matei, kaip skriaudžia jis mane.

Nesulaikei, negynei, gynei jį
ar meilės man, turėjai tu širdy
o gal ten ledas, ne širdis yra
ar gali būti, motinos širdis kieta?

Aš juk verkiau, tavęs aš maldavau
palikim jį,išeikime prašiau
bet tau sūnus,antra vieta
mylėjai jį, labiau negu mane.

Norėčiau tau, mamyte, pasakyt
sustojusi širdis neleidžia to daryt
kodėl gi mama, paaukojai tu mane
tu juk žinai, mylėjau aš tave.

Norėjau aš gyvent, mylėt norėjau
viltis į tave, kad taip ir bus aš dėjau
tačiau nusisukai, tu išdavei mane
aš nežinau, ar tu buvai mama?

Aš angelu, skrendu pas Dievą
iš ten matysiu aš tave kas dieną
aš neprašysiu Dievo, kad nubaustu jis tave
bet tu, ar atgailausi už mane?
-----------------------------------------
O kurgi mama tu buvai
kodėl tos rankos tu nesulaikei
oi atsisuks ranka ta į tave
bet nekeliausi tu į dangų, degsi pragare....
Vacys..
Žinau bus daug komentarų, bet mano komentaras vienas ,tai ne motina,tai išgama, ir nėra jai jokio pateisinimo,kaip nėra pateisinimo ir tam sadistui....

Uz koju ir i siena tokius isgamas

Angeliukas.. Dar viena mirtis.....
Sustojo dar viena širdis
įsivyravo , vaikiška mirtis
ir vėl patėvis , su mama
tarp jų mažytė jos dukra.
Ji ne maža , ji angeliukas
visai dar mažas ji leliukas
ji dar nevaikščiojo , ji tik verkšleno
ji nesuprato , kad gyveno.
Ji nesuprato , kas yra
kodėl ja išdavė mama
ji nesuprato , kokia trumpa
jos to gyvenimo drama.
Jau aparatai atjungti
o ji pas Dievą , jau kelį
ir motina bus nuteista
tačiau mažytė , negyva.
Krauju pasrūva man širdis
ar motina ji, ar gyvulys
bet gyvuliai , neluošina savų vaikų
kaip pavadinti ją , monstru?
Ilsėkis mažas angeliuk
pas Dievą dešinėje tu būk
be nuodėmių tu išėjai
labai mažai tu gyvenai.
Vacys
Vaclovas Matažinskas.

Malda
Meldžiuosi už visus vaikus
kurie yra, kurie dar bus
meldžiuosi aš už jų tėvus
apginkite savus vaikus.

Nesvarbu tėtis, ar mama
tegul pasieks tave malda
tegul širdis tau sudrebės
kai maldą šitą kas kalbės.

Meldžiu už šviesias jų dienas
už šypsenas jų nekaltas
meldžiu už laimę jų visų
prašau mamų, prašau tėvų.

Išgirskit maldą, ginkite vaikus
tegul geriau jums bloga bus
tegul geriau skaudės galva
bet nepradings .mažylio šypsena.

Tegul neverks jie naktimis
tegul nedingsta jų viltis
gyvent, mylėt, turėt tėvus
bet tik ne kęsti žiaurumus.

Nenoriu ašarų, gailių, vaikų
mėlynių,rankų išsuktų
nenoriu ant kapų aš kauburių
po jais tų Angeliukų nekaltų.

Meldžiuosi už visus vaikus
išsaugokim šituos žiedus
tegul jie žydi, klesti ir bujoja
laimingus juos, visi bučiuoja...
Vacys

Ka mama veikė iki šiol kodėl neginė savo vaiką aš savo vaiką ginčiau dantim ir nagais

O kur mama būvo?