Šiauliuose bus atgaivinta istorinė vieta: laukia didžiulis iššūkis

TAIP PAT SKAITYKITE:

Unikalus atradimas Vilniuje: archeologai atidengė Didžiosios sinagogos širdį ir paties Vilniaus Gaono pėdsakus

Norintys patekti į šią Lietuvos vietą laukia net po 3 mėnesius: paaiškino, kodėl

Vilniuje planuojama įkurti Lietuvos migracijos muziejų

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prikels antram gyvenimui sinagogą Šiauliuose

Prieš beveik 120 metų Šiaulių pramonininko Chaimo Frenkelio pastatyta sinagoga tarnavo jo odų perdirbimo fabrike dirbusiems žydams kaip maldos namai.

„Nuo sinagogos laikų likę tik forma, tie langai, iš išorės – klasikiniai arkiniai langai. Tai tik forma, o visa kita čia perdirbta, išgriauta.“

+7

Muziejaus Šeduvoje „Dingęs Štetlas“ direktorius Jonas Dovydaitis aprodo tai, kas likę iš šio pastato, kurį jo vadovaujamas muziejus kartu su labdaros ir paramos fondu nusipirko, kad prikeltų antram gyvenimui.  

Direktorius sako, jų laukia didžiulis iššūkis: sienos kiauros, stogas sukrypęs. Be to, viską teks derinti su kultūros paveldo departamentu.  

„Tai gali tekti vos neišrinkti po plytą ir padėti ten, kur buvo, pagal tą patį projektą“, – teigė muziejaus „Dingęs štetlas“ direktorius J. Dovydaitis.

Sinagoga virto ir sporto sale, ir parduotuve

Po Antrojo pasaulinio karo ši sinagoga išgyveno įvairias metamorfozes.  

„Po Antrojo pasaulinio karo ši sinagoga, kuri buvo nebenaudojama, nes nebuvo žydų, tiesiog buvo naudojama kaip sporto salė. Kaip ir daugelis maldos namų, kai nebelieka bendruomenės, kuri melstųsi. Va, čia labai gražiai matosi sinagoga prie prūdelio, kuri yra išlikusi“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

„Aušros“ muziejaus direktorius džiaugiasi, kad vienintelė Šiauliuose išlikusi sinagoga bus prikelta naujam gyvenimui ir pasakoja, kad, palyginus neseniai, čia trumpai veikė parduotuvė.  

„Po nepriklausomybės atgavimo, kaip ir fabriko pastatai buvo pardavinėjami aukcionuose, taip ir sinagoga buvo parduota. Ją įsigijo privatus žmogus ir įrengė gėlių parduotuvę“, – teigė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius R. Balza.

Džiaugiasi, kad bus maldos namai

Iš pagrindų renovuotas pastatas tarnaus žydų bendruomenei kaip maldos namai – tai yra jam bus grąžinta pirminė paskirtis. Tuo ji ir skirsis nuo kitų atstatytų ar suremontuotų sinagogų.  

„Po karo tai bus pirma veikianti sinagoga Šiaulių apskrity. Gerai, kad atsirado išeiviai iš Lietuvos, kurie perka pastatus, restauruoja ir galima bus naudoti pagal paskirtį“, – tikino Šiaulių apskrities žydų bendruomenė vadovė Rašella Galinienė.

Šiaulių žydų bendruomenė džiaugiasi iniciatyva sugrąžinti sinagogą tikintiesiems. Nors žydų Šiauliuose šiuo metu yra mažiau nei 200, bendruomenės pirmininkė tikisi, kad sutvarkytoje sinagogoje – maldos, dvasinio gyvenimo ir atminties namuose – galės vykti ir kitos veiklos. 

„Aš galvoju, kad ne tik religinės apeigos, bus švenčiamos šventės, susibūrimai, bendravimai, gal net ir edukaciniais tiksliais. Laikas parodys“, – teigė Šiaulių apskrities žydų bendruomenė vadovė R. Galinienė.

J. Dovydaitis sako, kad remonto darbai gali užtrukti kelis metus.  

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.