Po daugiau kaip dvidešimt metų trukusio medžiagos rinkimo lietuviai siekia, kad šią mokytoją, tremtinę, sovietų kalintą ir nužudytą Sibire Vatikanas pripažintų palaimintąja.
Kauno arkikatedroje aukojamos šventosios Mišios, o po jų ypatinga ir reta akimirka – vyskupija užbaigia Dievo tarnaitės ir kankinės A. Dirsytės bylą.
Procesas, kurį pradėjo Sigitas Tamkevičius, užtruko 23 metus.
„Pradėjome bylą, kuri buvo nelengva, trūko pasiruošusių asmenų, Viešpats kai kuriuos pasišaukė pas save, tai šitas pirmas diecezinis procesas užtruko, bet šiandien dėkoju Dievui, kad jau paskutinė fazė“, – tikino kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Tai beprecedentis atvejis – pirmą kartą Lietuvos istorijoje surinkta medžiaga ir užbaigta byla, kuria lietuvę moterį siekiama pripažinti palaimintąja.
„Didžiuojuosi tuo, kad tai yra pirmoji moteris kankinė, kurią norima paskelbti šventąja, ir, aišku, šventųjų bylose moterų trūksta, o dar labiau trūksta pasauliečių, tai mums didelė garbė. <...> Skaitant jos istoriją negali suprasti, kaip žmogus pakėlė tokius dalykus ir dar kalbėjo apie tai, kad mes kitame žmoguje turime įžiūrėti gėrį“, – susižavėjimo A. Dirsytės gyvenimu neslėpė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Adelė Dirsytė gimė 1909 m. Dirbo mokytoja, aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. 1946 m. ji buvo apkaltinta antisovietine veikla, po tardymo ištremta į Sibirą. Čia visada palaikė kalinių, ypač merginų ir moterų dvasią, jas guodė, mokė, skatino rašyti maldas.
A. Dirsytės ir kitų kalinių ant beržo tošių Sibire užrašyta, vėliau į knygelę sugulusi ir įvairiomis kalbomis spausdinama maldaknygė „Marija, gelbėk mus“ iki šiol yra didžiausiu tiražu daugiau kaip milijono egzempliorių išleista lietuviška knyga.
„Jai išeinant Adelė Dirsytė, neturėdama popieriaus, parašė laiškelį ant atplėšto paklodės lopo. <...> Adelė Dirsytė jų akyse buvo Mokytoja iš didžiosios raidės, ji sakydavo, mergaitės, jūs neleiskit laiko veltui, laikas negrįš, dirbkim“, – prisiminimais dalijosi vieną A. Dirsytės auklėtinių vedęs tremtinys Algirdas Čiurlys.
Rusijoje – vis dar politinė nusikaltėlė
Dirsytė tarp kalinių visada skleidė tikėjimą, o tai ypač pykdė sovietinio rėžimo atstovus, dėl to ją sovietai žiauriai kankino.
„Didelė dalis dokumentų yra teisminės bylos dokumentai, nes ji buvo nuteista kaip to meto sovietinio rėžimo nusikaltėlė. Ji buvo nuteista lageriui 10 metų, kur tęsė savo misiją būti parama, mokytoja, paguodos nešėja, Kristaus atspindys, Jo liudytoja, už tai buvo tardyta kankinta ir nužudyta“, – kalbėjo bylos postulatorius Andrius Končius.
„Ji nepyko ant prižiūrėtojų, ant savo kankintojų, ji vis tiek sakė jiems tą, ką galvoja, neišsisukinėjo, jie negalėjo šito apkęsti“, – pridėjo A. Čiurlys.
A. Dirsytė mirė 1955 m. rugsėjo 26 d. Nors lietuviai, ypač pradėję rinkti dokumentus beatifikacijos bylai, visais būdais bandė surasti jos kapą, deja, susidūrė su pasipriešinimu.
„Neprileido prie visų vidinių bylos dokumentų, nes Rusijoje ji vis dar laikoma politine nusikaltėle“, – tikino A. Končius.
Dvasininkai apklausė dešimtis dar gyvų liudininkų, surinko atsiminimus ir daugybę įvairių dokumentų. Jie sudėti į dėžės, jos su antspaudais keliaus į Italiją.
„Byla perduodama šventųjų skelbimo dikasterijai Romoje“, – paskelbė K. Kėvalas.
Ir dabar jau nuo Vatikano priklausys ar pirmoji lietuvė moteris bus pakylėta į altorių garbę. Arkivyskupas sako, kad visą procesą lydėjo ypatingi ženklai.
„Kai pasirašėme paskutinį dokumentą buvo toks tarsi Viešpaties šypsnys, nes skaičius 8 Šventajame rašte yra palaiminimo skaičius, o dėžėse yra 8000 dokumentų“, – tikino arkivyskupas K. Kėvalas.
Iki A. Dirsytės paskelbimo palaimintąja dar gali praeiti ne vieneri metai. Oficialiai Lietuva turi tik vieną šventąjį – tai šventasis Kazimieras ir 3 palaimintuosius – Jurgį Matulaitį, Teofilių Matulionį ir Mykolą Giedraitį. O štai su mūsų šalimi sietinų šventųjų ir palaimintųjų yra gerokai daugiau. Šiuo metu dar rengiamos kelios beatifikacijos bylos.
Daugiau detalių rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
