Pamatyti baltąjį lokį
Baltasis lokys (nuotr. SCANPIX)
Artimiausiais dešimtmečiais klimato kaita gali gerokai sumažinti baltųjų lokių populiaciją. Anot tyrėjų, lokiams priimtinos gyvenimo sąlygos kasmet blogėja – mažėja ledynų storis, kyla jūros lygis, tad nenuostabu, kad per 50 ar 100 metų jų populiacija smarkiai sumažės. Vien Arktyje per pastaruosius metus ledo plotas sumažėjo 10 procentų, o kai kuriose vietose – net iki 50 procentų. Norvegijos poliarinio instituto mokslininkai perspėja, kad šiltuoju metų laiku ledynų tirpimas itin paspartėja, todėl jau artimiausiomis vasaromis Arktis gali likti be ledo.
Pasivaikščioti Tuvalu paplūdimiu
Tuvalu (nuotr. SCANPIX)
Aukščiausias Tuvalu salos taškas nesiekia nė penkių metrų virš jūros lygio, todėl kylantis vandens lygis labai aktuali problema vietos gyventojams. Šioje egzotiškoje saloje, įsikūrusioje Ramiajame vandenyne, gyvena vos 10 tūkstančių žmonių, ypač susirūpinusių šalies ekologija ir ateitimi. Pasak mokslininkų, jei vandens lygis ir toliau kils tokiu greičiu, Tuvalu visiškai išnyks iš pasaulio žemėlapių per artimiausius 50 metų. Panašios salos, skaičiuojančios paskutines gyvavimo dienas – Vanikoro, Kiribati ir Floridos.
Panardyti po koralinius rifus
Koralinis rifas (nuotr. SCANPIX)
Didysis barjerinis rifas Australijoje – didžiausia pasaulyje rifų sistema ir viena įvairialypiškiausių ekosistemų Žemėje. Čia gyvena daugiau nei 1 500 skirtingų žuvų, 500 jūrų dumblių ir kai kurios nykstančios gyvių rūšys, pavyzdžiui, jūros vėžliai ir mėlynieji banginiai. Dėl klimato atšilimo pakilusi jūrų vandens temperatūra, dėl užterštumo anglies dvideginiu didėjantis vandenynų rūgštingumas, intensyvi žvejyba, pakrančių plėtra ir kiti veiksniai kelia grėsmę koraliniams rifams. Jei greitu metu nebus imtasi veiksmų, pasak mokslininkų, „jūrų atogrąžų miškais“ vadinami koraliniai rifai iki 2050 metų gali visiškai išnykti.
Paragauti nuostabiųjų Napos slėnio vynų
Vynas (restoranai.lt nuotr.) (nuotr. Gamintojo)
Neišvengiama klimato kaita kelia nerimą ir vyno gamintojams. Štai gerai žinomo Kalifornijos Napos regiono, kur „Cabernet Sauvignon“ rūšies vyno butelis kainuoja daugiau nei tūkstantį dolerių, vynuogynų plantacijos 2050-aisiais dėl kylančios oro temperatūros bus netinkamos auginti vynuoges. Tokias prognozes numato Pietų Oregono universiteto klimatologijos specialistas Gregoryʼis Jonesas. Kita vertus, pasak specialisto, tikrai gerą vyną nuo vidutiniško atskiria tik 25 procentai vyno mėgėjų.
Pasivaikščioti po Evergleidso nacionalinį parką
Evergleidsas (nuotr. SCANPIX)
Didžiausias Amerikos subtropinis tyrlaukis Evergleidsas, įkurtas Pietų Floridoje – tarsi šventovė būriams paukščių ir roplių, tarp kurių nemažai nykstančių rūšių, pavyzdžiui, žaliasis vėžlys, vakarų Indijos manatas ir ypatingoji Floridos pantera. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų pelkių nyksta dėl miestų plėtros, statybų ir vandens naudojimo aplinkiniuose ūkiuose. Dėl to Evergleidso nacionalinis parkas traukiasi ir dabar jo plotas yra perpus mažesnis nei buvo 1990-aisiais. Turistai, norintys apžvelgti vadinamąją Žolės upę, gali čia paplaukioti baidarėmis ar kanojomis – gamtai žalos nedarančiomis transporto priemonėmis, kurios taip pat puikiai tinka lėtam pasiplaukiojimui sekliomis pelkėmis.
Pasiplaukioti gondola Venecijoje
Venecija (nuotr. Shutterstock.com)
Garsėjanti architektūra, žaviomis aikštėmis ir pasiplaukiojimais gondola Venecija vadinama vienu romantiškiausių miestų pasaulyje. Bet vienai lankomiausių vietų Italijoje ir visoje Europoje kyla didelė grėsmė. Dėl kylančio vandens lygio, skęstančios žemės, irstančių miesto pamatų, dažnėjančių audrų ir potvynių, Venecija kasmet nugrimzta dviem milimetrais. Italijos vyriausybė ėmėsi įgyvendinti milijardus dolerių kainuojantį projektą slankiojančioms užtvankoms ir sienoms nuo potvynių statyti. Tačiau nepaisant to, norint aplankyti lankomiausius Venecijos pastatus ateityje gali prireikti nardymo įrangos.
Parengė Rasuolė Čepulinskaitė
