Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) antradienį pritarė tiesioginiams merų rinkimams ir mero kaip vykdomosios institucijos statusui. Meras turėtų būti atskaitingas savivaldybės tarybai ir gyventojams.
Seimo nutarimo "Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių savivaldybių merų rinkimų" projekto nuostatos galės būti įgyvendintos tik pakeitus kai kuriuos Konstitucijos straipsnius, todėl VVSK pritarė įstatymo projektui dėl Konstitucijos kai kurių straipsnių keitimo ir siūlys jį svarstyti artimiausiame Seimo posėdyje.
VVSK narys, buvęs Kauno miesto meras Erikas Tamašauskas interviu Eltai pirmadienį sakė esąs įsitikinęs, kad prieš tiesioginius merų rinkimus meras privalėtų rinkėjams pristatyti savo komandą, kad žmonės žinotų, kas su meru eis, kas imsis tikros, o ne deklaruojamos atsakomybės už savivaldą.
Jo teigimu, daugiau nei 10 metų apie tokius rinkimus Lietuvoje viešai diskutuojama, bet realiai nieko nedaroma, kad jie vyktų.
Seimas kartą jau yra balsavęs už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
Prezidentė, pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, pasisako už tai, kad meras būtų žmonių išrinkta, politinė savivaldos figūra su administracinėmis teisėmis ir savotiškai išplėsta vykdomąja valdžia.
"Žmonės žinotų, kodėl jį rinko, kodėl juo pasitiki, meras žinotų, už ką jį rinko, ką jis žadėjo, ir būtų mechanizmas, kaip jis atsiskaito savo rinkėjams. Tokiu būdu žmonės tiesiai rinkdami merą pasidalintų atsakomybe, kurią turi meras, kaip politikas, nesijaustų izoliuoti ir po to negalėtų skųstis, kad valdžia bloga, nes patys tiesiai būtų merą išsirinkę", - D. Grybauskaitės poziciją išsakė L. Balsys.
Parlamentarai, balsuodami dėl tiesioginių mero rinkimų, kartu galės spręsti, kokios - atstovaujamosios ar vykdomosios valdžios - atstovu meras būtų.
Jei būtų pasirinktas toks modelis, kai meras tampa atstovaujančiosios valdžios atstovu, jis vadovautų savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos atskiros institucijos, tarp jų - administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka tarybos nariai. Tokiam modeliui pritaria Prezidentė, Lietuvos savivaldybių asociacija, už tai yra pasisakę Liberalų sąjūdžio atstovai.
Jei Seimas apsispręstų, kad meras turi tapti vykdomosios valdžios atstovu, šis postas iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas. Tokiam modeliui palaikymą pareiškę yra liberalcentristai, bet jį aštriai kritikuoja Lietuvos savivaldybių asociacija. Šios asociacijos prezidento Ričardo Malinausko teigimu, toks modelis įtvirtintų dvivaldystę ir politines rietenas savivaldos lygmeniu.
"Antrąja alternatyva norima sužlugdyti pačią idėją ir principą tiesioginių merų rinkimų, apgauti žmones. Pagal antrąją alternatyvą tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomoji institucija, dabartinis administracijos direktorius, kuris nespręstų ir negalėtų turėti įtakos strateginiams klausimams, investiciniams projektams, biudžetui, visi šie klausimai būtų svarstomi taryboje, o meras net nebūtų tarybos narys", - teigė R. Malinauskas.
