Seimas ketvirtadienį patvirtino 2005 metų nacionalinio biudžeto perskirstymą 287,5 mln. litų. Už 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 3 parlamentarai. Balsavime nedalyvavo opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija, taip bandžiusi jį sužlugdyti, o iš opozicinės Liberalų ir centro frakcijos balsavo tik vienas narys, kuris susilaikė.
Ketvirtadienio posėdyje Seimas pritarė tik vienam biudžeto projekto papildymui - 300 tūkst. litų Žemės reformos vykdymo programos lėšų buvo perkelta iš Šiaulių į Panevėžio apskritį. Šiam siūlymui pritarė Vyriausybė.
Prieš pat Seimui pradedant svarstyti įstatymą, premjeras Algirdas Brazauskas per „Žinių radiją“ sakė manantis, kad nepritardamas biudžeto perskirstymui Seimas taip pareikštų nepasitikėjimą Vyriausybe.
Perskirstant biudžetą daugiausia papildomų lėšų skirta socialinei apsaugai - 47,2 mln. litų, švietimo sistemai - 32,8 mln. litų, poilsiui, kultūrai ir religijai - 18 mln. litų, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos sričiai - 17,4 mln. litų, žemės ūkiui - 14,9 mln. litų, sveikatos apsaugai - 12,6 mln. litų, iš jų 8,4 mln. litų atlyginimams padidinti, aplinkos apsaugos sričiai - 4,4 mln. litų.
Savivaldybių biudžetams papildomai skirta 53,9 mln. litų, tarp jų - 8 mln. litų tam, kad nuo 2005 metų spalio 1 d. valstybės remiamos pajamos didėtų iki 155 litų.
Perskirstymas finansuojamas sumažinant valstybės skolos finansavimo išlaidas apie 118 mln. litų, o asignavimus Europos Bendrijų nuosavų išteklių programai - 20 mln. litų. Be to, daugiau pajamų į biudžetą laukiama dėl to, kad nuo liepos didėja minimali mėnesio alga.
Bene daugiausia priešpriešos biudžeto perskirstymo įstatymas sukėlė dėl jame numatyto Vyriausybės plano atsiimti 86 mln. litų specialios tikslinės dotacijos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti (pirminiame Vyriausybės biudžeto perskirstymo projekte buvo numatyta atsiimti 106 mln. litų).
Tuo buvo pasipiktinusios savivaldybės, jų asociacija pareiškė, kad, vidury metų sumažinus valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti numatytas lėšas, jos negalės vykdyti daugelio svarbių funkcijų, jau pradėtų darbų ir programų.
A. Brazauskas antradienį vardijo, kad šios dotacijos, kuri yra naudojama socialinėms išmokoms ir kompensacijoms už vandenį ir šildymą, šįmet liks nepanaudota apie 160 mln. litų, nes augant gyventojų pajamoms ir mažėjant nedarbui sumenko piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius. Vyriausybė teigia norinti šias lėšas panaudoti kitoms socialinėms programoms.
Įstatymo pataisose Vyriausybė savivaldybėms rekomendavo viršplanines pajamas naudoti visų pirma padengti įsiskolinimams už jau atliktus darbus ar gautas paslaugas.
Vyriausybė svarstymo Seime metu atsisakė pirmajame projekte buvusios nuostatos, kad specialios tikslinės dotacijos, skirtos valstybės investicijų programoje numatytiems projektams, būtų Finansų ministerijos pervedamos tiesiogiai į rangovų sąskaitas gavus savivaldybių paraiškas apie atliktus darbus.
Planuojamos šių metų biudžeto pajamos yra 13,85 mlrd. litų, iš jų 2,676 mlrd. litų - ES parama.
ELTA
