Šiaulietė medikė viename prekybos centre pamiršo rankinę su „puse gyvenimo": atrinktomis mieliausiomis šeimos nuotraukomis, skirtomis Kalėdoms, daug dokumentų, didele suma pinigų. „Buvau nusivylusi, bet giliai širdimi tikėjau, kad rankinė atsiras“, – pasakojo moteris. Ir atsirado – jos „pusė gyvenimo“ buvo atnešta į namus.
Tiki gerumu
Į „Šiaulių krašto“ redakciją moteris atėjo norėdama padėkoti geradariui ir vildamasi, kad ir kiti, perskaitę jos istoriją, taps geresni bei pasimokys iš sąžiningo šiauliečio.
Šiaulietė rankinę savaitgalį pamiršo parduotuvėje. Kad jos neturi, apsižiūrėjo grįžusi namo.
Rankinėje, pasak moters, buvo viskas: atrinktos mieliausios šeimos nuotraukos, skirtos Kalėdoms, daug dokumentų, didelė suma pinigų.
„Visada stengiuosi grąžinti, jei ką randu. Todėl ir pati turėjau viltį“, – pasakojo moteris.
Ji policijai pareiškimo dėl rankinės neskubėjo rašyti, tik telefonu užregistravo pranešimą. Moteris dėkinga ir banko bei policijos darbuotojams, kurie aiškiai, paprastai, žmogiškai patarė, kaip elgtis.
Tikrasis Kalėdų stebuklas į šiaulietės namus pasibeldė sekmadienį. Rastą rankinę moteriai atnešė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Statinių priežiūros skyriaus energetikas grandinis Andrius Ivanauskas.
„Geradaris net atsiprašė, kad pažiūrėjo į rankinės vidų, nes reikėjo sužinoti mano adresą, – šypsosi moteris. – Širdyje iš karto nutariau, kad reikia tam žmogui padėkoti, todėl užsirašiau jo vardą ir pavardę.“
Prieš Kalėdas visi keičiasi?
Moteris sako esanti pakankamai išsiblaškiusi – daiktai pas ją sugrįžta ne pirmą kartą. Ir pati ne kartą yra grąžinusi radinius: „Tikiu: kaip pats elgiesi, taip elgiamasi su tavimi. Mano tikėjimas – stiprus.“
Šiaulietė neabejoja, kad aplink yra daug gerų žmonių, ypač – prieš Kalėdas: „Įlipau į autobusą su dukros siuntiniu. Vienas vaikinas sako: „Duokit, aš palaikysiu, kad nereikėtų ant žemės dėti.“ Kita moteris ragina: „Duokit, aš ant kelių palaikysiu.“ Toks solidarumas! Labai smagu matyti ir girdėti“.
Moteris šypsosi: prieš šventes ir autobusų vairuotojai tapo malonesni, mandagesni, neskuba nuvažiuoti iš stotelės. O ir kaimynai draugiškai kartu kasa sniegą užpustytuose kiemuose.
„Geri darbai irgi užkrečiami. Kartu darant gerus darbus, galima daug nuveikti“, – tiki šiaulietė.
Vežė atiduoti du kartus
„Šiaulių kraštas“ susirado sąžiningąjį šiaulietį – A. Ivanauską.
„Net neabejojau, ar grąžinti rankinę. Ko gero, daugelis taip elgtųsi, – šypsosi Andrius. – Šį kartą grąžinau aš, gal kada nors nutiks bėda, ir man grąžins. Yra labai gera patarlė: lazda turi du galus“.
Jis su žmona tą patį šeštadienio vakarą nuvyko į tą patį prekybos centrą, kuriame lankėsi ir rankinę palikusi šiaulietė.
Dar vienas sutapimas: Andriaus žmona matuotis kelnių nuėjo į kabiną, kurioje pamatė tokias pat pakabintas kelnes, ir greta jų – rankinę.
Andrius rankinę nunešė į informacijos skyrių, bet jis nebedirbo – buvo jau vėlu.
Rankinės savininkės adresą šiaulietis rado užrašytą mokesčių kvite.
„Buvo dešimt minučių po dešimtos vakaro. Pagalvojau, kad rankinę reikia vežti iš karto, nes žmogus jaudinasi. Lange degė šviesa, bet durų niekas neatidarė. Dar pagalvojau: „Neduok Dieve, gal žmogus iš streso vaistų prigėrė“, – pasakojo A. Ivanauskas.
Rankinę jis vežė ir antrą dieną.
„Lyg tyčia, šviesa degė tame pačiame lange. Bet šį kartą durys atsidarė. Moteris labai apsidžiaugė. Pajuokavau, kad Kalėdų Senelis grąžina rankinę, – pasakoja Andrius. – Paprašiau: „Ponia, patikrinkit, ar viskas tvarkoje, nes man teko ieškoti jūsų adreso“. Moteris, kuriai grąžinau rankinę – super. Nepasakė jokio priekaišto. O yra buvę, kad grąžinau pasą, o pasijutau kone kaltas“.
Paklaustas, kas išmokė sąžiningumo, Andrius gūžteli pečiais: „Kariai duoda priesaiką sąžiningai tarnauti Lietuvai“. Profesionalioje kariuomenėje vyras tarnauja pusantrų metų, anksčiau jis priklausė savanoriškoms pajėgoms.
„Reikia pradėti keistis nuo savęs. Jei pats nesikeisi, kodėl kitas turi keistis? Visada reikia pagalvoti: o jei taip nutiktų man? Juk kiekvienam būtų malonu sulaukti grąžinto daikto“, – neabejoja Andrius.
