Auditoriai nustatė, kad savivaldybėse nebuvo kontroliuojama, jog valstybei priklausančius hidrotechnikos kompleksus nuomojančios privačios bendrovės ir asmenys mokėtų nuomos mokesčius arba kad sumokėtas nuomos mokestis būtų pervestas į valstybės biudžetą. Dėl to valstybės biudžetas 2003–2012 m. negavo daugiau kaip 2, 7 mln. Lt pajamų.
Abejotina, ar tikslinga savivaldybėms disponuoti valstybei priklausančiais beveik 19 mln. Lt likutinės vertės energetikos objektais (elektros tiekimo linijomis, transformatorinės ir kt.). Savivaldybės šio valstybės turto nenaudoja savo funkcijoms atlikti, juo neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė, kuriai įstatymų nustatyta tvarka galima šį turtą parduoti. Energetikos įmonė negali investuoti į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, o valstybei ar savivaldybei tokia investicija nereikalinga. Be to, tai sukelia problemų ir šiuos objektus patikėjimo teise valdančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nes jos turi užsiimti nebūdinga veikla.
Audito metu taip pat paaiškėjo, kad atliekant viešuosius pirkimus statybos darbams, prekėms ar paslaugoms įsigyti, papildomų darbų be viešųjų pirkimų įsigyta už 2,6 mln. Lt. Taip pat buvo nepagrįstai suskaidomi pirkimai ir/arba pasirenkamas netinkamas pirkimo būdas. Savivaldybėse įsivyrauja blogoji praktika, kai vykdant viešojo pirkimo sutartis iš anksto apmokama rangovams už atliktų darbų aktuose nurodytus, bet faktiškai dar neatliktus darbus. Be to, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš rangovų yra priimami atlikti darbai, viršijant einamiesiems biudžetiniams metams nustatytus asignavimus.
Taip pat nustatyta, kad naudojant mokinio krepšelio lėšas vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybės neužtikrina, jog nepanaudotos biudžetiniais metais lėšos būtų grąžintos į valstybės biudžetą, lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, o darbo užmokestis iš mokinio krepšelio lėšų už gruodžio mėn. nebūtų mokamas iš ateinančių metų asignavimų. Tačiau, lyginant su ankstesnių metų auditų rezultatais savivaldybėse, matyti pažanga naudojant mokinio krepšelio lėšas – mažinamas kreditinis įsiskolinimas.
Auditorių vertinimu, savivaldybės, priimdamos sprendimus dėl piniginės socialinės paramos teikimo, galėtų aktyviau naudotis įstatyme įtvirtintomis papildomomis priemonėmis, leidžiančiomis užtikrinti, kad parama būtų teikiama vadovaujantis socialinio teisingumo ir veiksmingumo principais.
Audito metu savivaldybės įgyvendino 79 (50 proc.) rekomendacijas, numatė kitų rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus. Valstybės kontrolė taip pat pateikė rekomendacijas Vyriausybei dėl teisės aktų pakeitimo, kad būtų supaprastintos energetikos objektų pardavimo procedūros, o savivaldybėms kompensuojamos pardavimo išlaidos; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – dėl savivaldybėse neišnaudotų galimybių tikslingai ir veiksmingai skirti socialinę paramą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai kartu su Ūkio ministerija rekomenduota prailginti investicinių projektų, kurie neretai užtrunka keletą metų, o kartais ir dešimtmetį, dokumentų saugojimo terminus, kad būtų galima įvertinti, ar vykdant projektus nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų įstatymo reglamentai. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos rekomenduota pagal kompetenciją priimti sprendimus, kad savivaldybėse keičiantis valstybinės žemės naudotojams, su jais būtų sudaromos nuomos ar panaudos sutartys.
