Apeliacinis teismas antradienį renkasi į šeštą posėdį A. Radkevičiaus byloje. Iki tol posėdžiai nevyko, nes teisėjai nežinojo, ar ukrainietis tinkamai informuotas apie bylą, ar jo neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos ir kitos informacijos.
„Jis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nes jis yra fronte ir jam atvykti nėra jokios galimybės. Tikrai neatvažiuos, jis karinėse pajėgose, be to, pagal Ukrainos įstatymus, kol vyksta karo veiksmai, iš Ukrainos negali išvykti vyrai nuo 18 iki 60 metų“, – BNS sakė nuteistojo advokatas Arvydas Verpečinskas.
Prieš tai rugsėjį vykusiame posėdį pranešta, A. Radkevičius prašo Apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.
„Jis dabar suvokia Sausio 13-osios svarbą, nes ir pats kovoja Ukrainoje pusėje, tada buvo jaunas ir jam tai dar nebuvos suvokiama“, – BNS sakė ukrainiečio advokatas.
Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23 metų amžiaus kariškis.
Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje buvo už akių nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.
Jis buvo sulaikytas Graikijoje, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas vasario 9 dieną nusprendė neišduoti jo Lietuvai.
Gruodį A. Radkevičius savo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.
Lietuvos apeliaciniame teismui anksčiau perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą tai esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.
A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.
Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
