Šakių rajone Griškabūdyje šeštadienį atidengtas paminklas lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui, pranešė LTV „Panorama“.
Atidengiant paminklą Jonui Jablonskiui, jis pagerbtas ne tik už bendrinės lietuvių kalbos pagrindų kūrimą, bet ir visuomeninę veiklą. J. Jablonskis buvo demokratas, rašiniais rodęs pilietinę drąsą, jis pasirašydavo protesto raštus prieš lietuvių nacionalinio judėjimo persekiojimą.
Pasak J. Jablonskio vaikaičio, profesoriaus Vytauto Landsbergio, jo žodis tautai buvo labai svarus.
„Iš Basanavičiaus, Kudirkos turėjo įasmenintą tėvynės meilę Maironio žodžiuose ir dainose. Ir jai reikėjo tvirtos, aiškios kalbos, kuri būtų apvalyta nuo nešvarumų, kurios grožis būtų išryškintas, kuri būtų ir mokslo, ir meno, ir politikos kalba, viso švietimo kalba, ir tą padarė J. Jablonskis“, – sako J. Jablonskio vaikaitis, europarlamentaras prof. V. Landsbergis.
„Ir vis dėlto ne kartą kalbant su kolegomis kultūrininkais ar politikais, norisi, kad J. Jablonskis, Maironis, Basanavičius, kiti didieji asmenys vis dėlto pasiektų ir Vilnių. Nes atrodo, ta vilnietiška tapatybė su šita nepriklausomybės karta tarsi nieko bendro ir neturi. O tai yra labai neteisinga“, – tvirtina kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Paminklą J. Jablonskiui kūręs skulptorius sako ilgai ieškojęs paminklo kompozicijos sprendimo.
„Man iš karto, kai pradėjau galvoti kompoziciją, atrodė, kad knyga, gramatika yra be galo svarbu kaip simbolis, ir tas simbolis, aš galvojau, kad turi atsirasti“, – sako skulptorius Romualdas Kvintas.
Šakių rajono savivaldybė daugiausiai prisidėjo prie paminklo statybos. Kaip ir restauruojant kalbininko tėviškės sodybą ir muziejų Rygiškių kaime.
„Manau, tai ne paskutinis paminklas J. Jablonskiui, mes tikrai pastatysim paminklą poetui Vaičaičiui, darbai jau pradėti“, – teigia Šakių rajono meras Juozas Bertašius.
Šeštadienį šakiečiai ir svečiai J. Jablonskio tėviškėje minėjo ir kalbos dieną, praneša lrt.lt.
