Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai dar padidėjo 30 proc., arba 2,46 trln. rublių (apie 24,5 mlrd. eurų).
Palyginti su 2024 metų sausio–birželio mėnesiais, Rusijos karinis biudžetas išaugo 65 proc. (+4,211 trln. rublių, arba apie 41,9 mlrd. eurų), palyginti su 2023 metais – 145 proc., o lyginant su pirmaisiais karo metais – 285 proc.
Palyginti su prieškariniais 2021 metais, išlaidos kariuomenei išaugo daugiau nei penkis kartus, skelbia „The Moscow Times“.
Kas valandą išleidžia po 25 mln. eurų
Vidutiniškai Kremliaus „karo mašina“ per mėnesį „suvalgydavo“ 1,78 trln. rublių (apie 17,7 mlrd. eurų), per dieną – 59 mlrd. rublių (apie 586,7 mln. eurų), arba po 2,5 mlrd. rublių (apie 24,9 mln. eurų) kas valandą.
Per pirmąjį pusmetį karinėms reikmėms buvo skirta 43,8 proc. visų federalinio biudžeto išlaidų, ir tai yra „naujas visų laikų maksimumas“, nurodo J. Kliugė.
Palyginti su biudžeto pajamomis, skaičiai atrodo „dar ekstremalesni“, pabrėžia jis: kariuomenei ir karinės pramonės kompleksui finansuoti buvo skirta 57,3 proc. visų į biudžetą surinktų lėšų.
Palyginimui, prieš metus karui buvo skiriama 39,2 proc. biudžeto išlaidų ir 46,8 proc. jo pajamų, o prieš karą – atitinkamai 20 proc. ir 19,8 proc.
Kaip rodo J. Kliugės skaičiavimai, lygiai du trečdaliai Rusijos karinio biudžeto yra įslaptinti. Per pirmuosius šešis mėnesius Kremlius pagal viešas gynybos biudžeto eilutes išleido tik 3,546 trln. rublių (apie 35,3 mlrd. eurų), o pagal įslaptintas – 7,141 trln. rublių (apie 71 mlrd. eurų).
Palyginti su praėjusiais metais, „šešėlinės“ valstybės iždo išlaidos padidėjo 42 proc., o palyginti su laikotarpiu prieš karą – daugiau nei septynis kartus.
Iš viso nuo 2022 metų pradžios Kremlius kariuomenei ir ginklų pirkimams išleido 57,144 trln. rublių (apie 568,3 mlrd. eurų).
2026 metų biudžeto įstatyme Rusijos vyriausybė iš pradžių buvo numačiusi gynybai skirti 6,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau realios išlaidos planą viršija maždaug 1,5 karto ir per šešis mėnesius pasiekė 10,5 proc. pirmojo pusmečio BVP, apskaičiavo J. Kliugė.
To rezultatas – augantis biudžeto deficitas, kuris rugpjūčio pradžioje pasiekė 6,45 trln. rublių (apie 64,1 mlrd. eurų) ir buvo dvigubai didesnis už visiems metams suplanuotą lygį.
Siekdama subalansuoti valstybės finansus, kuriuos jau antrus metus iš eilės smarkiai veikia mažėjančios pajamos iš naftos ir dujų, Rusijos vyriausybė nuo pavasario trečdaliu sumažino išlaidas civilinėms reikmėms, taip pat nurodė valstybinėms agentūroms darbuotojų skaičių sumažinti 15 proc., anksčiau „Bloomberg“ pasakojo su situacija susipažinę šaltiniai.
Pasak jų, vidiniai Finansų ministerijos skaičiavimai rodė, kad biudžeto „skylė“ iki metų pabaigos gali išaugti iki 9 trln. rublių (apie 89,5 mlrd. eurų), jei nebus pradėtas išlaidų sekvestravimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
