Nors šio griežtų islamistų judėjimo ištakos siekia 9-ojo dešimtmečio karą su sovietais, Rusijos požiūris į Talibaną dabar yra pragmatiškas.
Analitikai sako, kad Kremlius nori apsaugoti savo interesus Centrinėje Azijoje, kur turi kelias karines bazes, ir išvengti nestabilumo bei galimo terorizmo išplitimo regione iki Rusijos sienų.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pirmadienio pareiškime sakoma, kad padėtis Kabule „stabilizuojasi“ ir kad Talibanas ėmėsi „atkurti viešąją tvarką“.
Ambasadorius Dmitrijus Žirnovas savo ruožtu sakė, jog Talibanas, su kurio atstovais jis turi susitikti antradienį, jau saugo jo ambasadą ir užtikrino Maskvą, kad pastatas bus saugus.
Talibai patikino rusus, kad „nė plaukelis nenukris nuo [diplomatų] galvų“, sakė D. Žirnovas.
Visai kitaip buvo 1992-aisiais, kai Talibanas praėjusį kartą atėjo į valdžią Afganistane. Anuomet Maskvai buvo sunku evakuoti savo apšaudomą ambasadą po dešimtmetį trukusio pražūtingo karo.
Praėjus trims dešimtmečiams, Kremlius pastiprino Talibano tarptautines pozicijas kelis kartus deryboms Maskvoje priėmęs jo atstovus, nors šis judėjimas Rusijoje oficialiai yra uždrausta „teroristinė organizacija“.
Suverenumas ar saugumas
Pasak analitikų, šių derybų tikslas – neleisti konfliktui išplisti į kaimynines šalis ir išaugti terorizmui jos kaimynėse Centrinėje Azijoje.
„Jei norime, kad Centrinėje Azijoje būtų taika, mums reikia kalbėtis su Talibanu“, – sakė Nikolajus Bordiuža, buvęs Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) generalinis sekretorius. Jis pagyrė Rusijos ambasadą už tęsiamą darbą.
Talibanas ėmėsi žingsnių dar kartą patikinti šiaurines kaimynes, kad jis nerezga jokių planų jų atžvilgiu, nors kelios Centrinės Azijos šalys siūlė logistinę paramą Vašingtono kariniams veiksmams.
Ambasadorius D. Žirnovas užsiminė, kad Talibanas suteikė garantijų ir Maskvai.
Pasak jo, Rusija nori, kad Afganistanas taikiai bendrautų su „visomis pasaulio šalimis“ ir kad Talibanas tai „mums jau pažadėjo“.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimai rodytų, kad ji neskubės užmegzti glaudžių santykių su Talibano vyriausybe. Ministerija nurodė stebėsianti Talibano elgesį ir tik po to spręsianti dėl pripažinimo.
Talibanui šią vasarą skinant pergales visame Afganistane, Rusija demonstravo savo jėgą bendromis karinėmis pratybomis su sąjungininkais Uzbekistanu ir Tadžikistanu prie Afganistano sienų.
Centrinės Azijos ekspertas Arkadijus Dubnovas sakė, kad Maskva dabar sieks stiprinti savo karinį buvimą regione.
„Šios šalys įvairiu mastu privalės priimti Maskvos pagalbą, bet nė viena nenorės iškeisti savo suvereniteto į saugumą“, – sakė jis.
A. Dubnovas pabrėžė, kad trys Afganistano kaimynės Centrinėje Azijoje – Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Turkmėnija – konfliktą vertina skirtingai.
Uzbekistanas ir Turkmėnija surengė aukšto rango derybas su Talibanu ir tikriausiai pripažins Talibano valdymą, o Tadžikistanas su talibais nebendravo.
Bandymai įsiteikti
Rusijos dialogas su Talibanu yra kelerius metus trukusių bandymų įsiteikti išdava.
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas liepos mėnesį pavadino Talibaną „galinga jėga“ ir kaltino Afganistano vyriausybę nepakankamai ryžtingai siekiant pažangos derybose.
„Ne veltui pastaruosius septynerius metus mezgėme kontaktus su Talibano judėjimu“, – pirmadienį radijui „Echo Moskvy“ sakė Kremliaus pasiuntinys Afganistanui Zamiras Kabulovas.
Šie santykiai stebino daugelį, turint galvoje, kad Talibano ištakos siekia antisovietinį 9-ojo dešimtmečio mudžahedų judėjimą.
Tačiau Aleksandras Baunovas iš Maskvos Carnegie (Karnegio) centro sakė, jog Rusija dabar mano, kad Talibanas pasikeitė nuo 10-ojo dešimtmečio, kai praėjusį kartą buvo valdžioje ir teikė prieglobstį teroristų tinklui „al Qaeda“.
„Maskva nelaiko šios mudžahedų versijos savo priešu“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
