Rusijos užsienio reikalų viceministras atkreipė dėmesį, kad Japonija šiuo metu yra pasirengusi „beprecedenčiam gynybos lėšų didinimui“. Tuo pačiu, Rusijai nepatinka ir tai, kad Japonija tariamai ruošiasi rengti didelio masto karines pratybas šalia Rusijos sienų kartu ne su regiono partneriais ir atnaujinti gynybos viziją, kurioje numatytas puolamojo potencialo didinimas.
Pačios Rusijos kariuomenės pajėgumų didinimas, tiek jau įvykdytas, tiek ir planuojamas įvykdyti artimiausiu metu, įskaitant ir strateginės branduolinės ginkluotės tobulinimą, A. Rudenkos nebuvo akcentuojamas ar aptariamas. Kaip ir neužsiminta apie realią pačios Rusijos grėsmę, kai ši 2022-ųjų vasarį užpuolė kaimyninę Ukrainą.
„Tokį Tokijaus aktyvumą vertiname kaip rimtą iššūkį mūsų šalies ir Azijos – Ramiojo vandenyno regiono saugumui. Perspėjame, kad jeigu tokio pobūdžio praktika tęsis ir toliau, būsime priversti imtis atitinkamų adekvačių priemonių su tikslu blokuoti karines grėsmes Rusijai“, – Rusijos žiniasklaidoje cituojamas šalies užsienio reikalų viceministras.
Anksčiau buvo skelbta, kad Japonijos gynybos ministerija, reaguodama į galimas grėsmes regione, svarsto galimybes dislokuoti Kiūšių ir Hokaido salose hipergarsines raketas, o tai yra apie 40 kilometrų nuo sienos su Rusija. Šių raketų taikinių pasiekimo nuotolis – apie 1 tūkst. kilometrų.
Pati Rusija gruodžio 5-ąją paskelbė, kad nuo Antrojo pasaulinio karo ginčytinose su Japonija Kurilų salose (Paramušire) dislokavo savo raketų sistemas „Bastion“, kurių nuotolis siekia 500 kilometrų.
