Rugpjūčio 16 d. Rusijos tyrimų bendrovės „Romir“ paskelbtos apklausos duomenimis, liepos mėnesį 19 proc. respondentų pranešė, kad taupydami mažina išlaidas maistui ir būtiniausioms prekėms.
Apklausos duomenimis, šis skaičius padidėjo nuo 16 proc. birželio mėnesį, rašo „Insider“.
„Esant dabartinei ekonominei situacijai ir kylant kainoms, rusai stengiasi taupyti“, – sakė „Romir“ vyresnioji direktorė Ksenija Paizanskaja.
Ji pažymėjo, kad rusai „randa alternatyvų gerai žinomiems produktams, kuriuos galima įsigyti už labiau prieinamą kainą. Tai iš dalies paaiškina tokių atsakymų apklausoje dalies padidėjimą per pastarąjį mėnesį“.
Anksčiau šį mėnesį Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki 16 mėnesių žemiausio lygio – žemiausio valiutos lygio nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
Vakarų šalyse rubliu neprekiaujama, tad jis iš esmės bevertis. Tačiau pačioje Rusijoje tiek euro, tiek dolerio kaina tuo metu viršijo 100 rublių. Kitaip tariant, už vieną rublį nebuvo galima nusipirkti net cento.
Užpuolusi Ukrainą nuo praėjusių metų vasario Rusija patyrė didžiules karines išlaidas, taip pat Rusijai buvo paskelbtos griežtos Vakarų sankcijos, daugelis save gerbiančių tarptautinių kompanijų pasitraukė iš Vladimiro Putino režimo valdomos šalies.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto ekonomistas Janis Kluge trečiadienį paskelbtame pranešime „The Washington Post“ sakė: „Vis dėlto nuo infliacijos lygio jie negali izoliuotis, nes turi mokėti“.
„Tai būdas, kuriuo politika iš tikrųjų kišasi į jų gyvenimus, ir tai kelia nerimą Rusijos vadovybei. Nes jokia propaganda nepadės to panaikinti“, – pridūrė J. Kluge.
Ketvirtadienį Rusijoje 1 JAV doleris oficialiai kainuoja 96,51 rublio, o 1 euras – 105,53 rublio.
Išaugusios išlaidos ir sumažėjusios pajamos
Praėjusių metų birželį, išaugus naftos ir gamtinių dujų kainoms, jis pakilo iki maždaug 50 rublių už dolerį, primena CNN.
Tačiau nuo to laiko Europos ekonomika atsisakė rusiškos naftos ir dujų, daugiau importuodama iš Jungtinių Valstijų, Kanados ir Norvegijos.
Tai apsunkino Rusijos vyriausybės finansus, kurie taip pat patiria spaudimą dėl išaugusių išlaidų, skirtų apmokėti už vykstantį karą.
Kremlius padvigubino 2023 m. gynybos išlaidų planą iki daugiau nei 100 mlrd. dolerių – trečdalio visų valstybės išlaidų, – rodo vyriausybės dokumentas, kurį peržiūrėjo „Reuters“.
Vakarų sankcijos taip pat sumažino užsienio investicijas šalyje ir sumažino eksportą.
Pasak Rusijos centrinio banko vadovės Elvyros Nabiullinos, eksporto sumažėjimas kartu su importo šuoliu, kurį lėmė didelė vidaus paklausa, dar labiau atpigino rublį.
Neseniai centrinis bankas pareiškė, kad padidėjusi vyriausybės „paklausa“ ir didelės Rusijos bankų skolinimo palūkanos padidino bendrą ekonomikos aktyvumą, darydamos spaudimą infliacijai ir prisidėdamos prie rublio silpnėjimo.
Jis taip pat sakė, kad netrukus gali padidinti palūkanų normas, siekdamas suvaldyti kainų augimą. „Rusijos bankas pripažįsta galimybę padidinti pagrindinę palūkanų normą per artimiausius posėdžius“, – sakoma banko pranešime.
Jau jokios vilties apie pagerėjimą
