Ruginienė: padariau labai didelį žingsnį ir neatidėliojau sprendimo dėl Adomavičiaus

kuklumo nemirsi, gali paprašyti Nobelio premijos už nenuveiktus darbus.

Tai kurgi tu būtum dėjusis? Greitai visa tavo Vyriausybė būtų turėjusi atsistatydinti. Didvyrė, matote, kokia - ji neatidėliojo. Tempei iki paskutinės sekundės, iki tapo aišku, kad tavo pačios kėdė ima slįsti iš po subinės.

ramuma. Atlikote visos kadencijos darba. Dabar jau galite ir pailseti....

Ruginiene, vyriausybė pavesta suformuoti TAU, O NE Žemaitaičiui. Taip kad mažiau viešų pliurpalų, o konkrečiai rask ministrą.

Čia yra bėda su politikais, kad jie dažnai nepadaro reikalingų sprendimų laiku ir vietoje, o paskui atsiduriame tokioje situacijoje, kai jie praktiškai patys savo rankomis sukuria revoliucines situacijas, kurios nėra naudingos niekam.

Aš vis dėlto grįžčiau į pradžių pradžią. Mane iš tiesų nustebino socialdemokratų partijos, kuri turi ilgą istoriją ir dar turi žmonių, kurie tą istoriją mena ir ją kūrė, neįžvalgumas arba trumparegiškumas ir konfliktinės situacijos sukūrimas. Kitaip tariant, aš neįsivaizduoju, kaip politikai galėjo strateguoti, pasirinkdami į savo partnerius partiją, kuri yra populistinė, kurios vadovas yra absoliučiai demagogas...

Užtenka viešai džiaustyti apatinius, tai labai kenkia koalicijai. Net kai kas įtaria, kad su kultūros ministru buvo tyčinė provokacija, kad sukelt Pakaunės savanorių maištą-2. Tai į kokius vartus žaidžia socdemai, dar didelis klausimas. Brazauskas grabe vartosi, kas su jo partija nutiko, kaip jie tapo konservų pasiuntinukais.

Dažnai dabar sakoma, kad „jūs išrinkote, nesikiškite“. Čia kalbu ir apie kultūros bendruomenę, ir apie bet kurią kitą. Bet piliečiai yra valstybė, o ne į valdžią išrinkti žmonės. Ir jeigu piliečiui kas nors nepatinka, jis turi visišką teisę per visus tuos ketverius metus, kol yra išrinkta kadencija, reikšti savo nuomonę ir reikalauti pokyčių.

R. Barysas

Gerbiama Premerei, LSDP, prezidentui. Labai dažnai dabar sakoma, kad „jūs išrinkote, nesikiškite“. Čia kalbu ir apie kultūros bendruomenę, ir apie bet kurią kitą. Bet piliečiai yra valstybė, o ne į valdžią išrinkti žmonės. Ir jeigu piliečiui kas nors nepatinka, jis turi visišką teisę per visus tuos ketverius metus, kol yra išrinkta kadencija, reikšti savo nuomonę ir reikalauti pokyčių. Šiandien ko negauna pilietis? Pilietis negauna kokybiškų paslaugų ir jam dar bruka, na, gerai, žmogus moka makaronus gaminti, žmogus moka pūsti tromboną, moka padainuoti, bet jis nėra pasiruošęs kurti kokybiškų paslaugų tai pačiai bendruomenei, kultūros bendruomenei ir visai valstybei. Nes, kad ir kaip tu bežiūrėtum, yra labai daug dalykinių kompetencijų, kurios reikalingos tam, kad tu galėtum vadintis ministru, kad tu galėtum priimti sprendimus visos valstybės piliečiams. Mane stebina tas kasmetinis kartelės stūmimas vis žemiau.

Šiandien mes turime sumaištį. Valstybė stovi, valstybė nekuria, valstybė nedirba piliečiui.
Aš manyčiau, kad turėtų būti pateikti kandidatai. Ir tie kandidatai turi būti kompetentingi, ir ne taip, kad premjerė net pusiau susitikus, pusiau nesusitikus teikia prezidentui. Prezidentas, galima sakyti, nuotoliu kalbėjęs, nekalbėjęs, niekas nežino, niekas net neįvertina, svarbiausia, kad praeitų. Iš tikrųjų atsakingiau į tą reikia žiūrėti. Įmonėse mes nematę kandidatų jų neskiriame, o čia išėjo taip, kad normaliai nematė, nekalbėjo, paskyrė kandidatą, nes partija rekomendavo, bet tam vadovui reikės su tuo kandidatu dirbti. Ar iš viso tai jau nebesvarbu pasidarė? Nesvarbu, su kuo dirbti ir kas bus paskirtas, tai neturi jokios reikšmės?

R. Barysas

Tik mūsų premjerė gali pasigirti dėl savo idiotiško sprendimo paskyrimo sakydama žiūrėkit kaip viską išsprendžiau. Man kuo toliau, tuo labiau gėda turėti tokią premjerę. Ji pagal intelekto lygį nelabai kuo skiriasi nuo Adomavičiaus, na gal tik kad sako, jog Krymas priklauso Ukrainai