Nepriklausomybės atgavimo ištakose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tautai dovanota viltis sulig tolesnių įvykių eiga virto realybės neviltimi, ragindamas nepasiduoti jai 21-osios Sąjūdžio gimimo dienos išvakarėse Eltai teigė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.
Signataras neabejoja - to meto idealus atgaivinti reikia, bet, pasak jo, kas galėtų imtis atsakomybės už tai, pasakyti yra praktiškai neįmanoma.
"Politikai negali imtis atsakomybės. Jie tegali prisitaikyti prie to, kas jiems užduota pagal eurointegracijos programą. Visuomenė yra suskaidyta idėjiškai ir perpirkta skurdo dotacijų, o galų gale ir visas tas ėjimo iš vilčių 1989-1990 metais į vėliau besiklosčiusios realybės nevilties metą žmones visai nuvylė", - teigė R. Ozolas.
Kalbant apie dabartį signataro balse skamba minorinės nuotaikos.
"Šiandien viešpatauja neviltis. Ji reiškiasi kaip vienų puikavimasis turtu, kitų - kaip emigravimas, žudymasis, parsidavinėjimas Londono viešbučiuose, ir yra sunkiai įveikiama. Aš nežinau kito būdo, kaip tik bandyti siūlyti atsilaikyti, nepasiduoti, kaip buvo siūloma nepasiduoti ir tarybiniais metais", - sakė R. Ozolas.
Signataras teigė, kad šiuo metu yra likusi tik "liekanėlė to", ko 1988-1990 metais užsibrėžė siekti į judėjimą susibūrę intelektualai.
"Galbūt dar kai kur plaikstosi vienas kitas prisiminimas apie tai, kad buvo projektuojamos nacionalinė valstybė, nepriklausomybė, tautinė mokykla. Buvo parengtas nuostabiausias Meilės Lukšienės projektas, pamenu dirbdavom naktimis. Buvo padarytas kultūros projektas, 1990 metais organizuotas kongresas. Buvo plačiausi užmojai vykdyti paveldo apsaugą, gamtosaugą, viskas šiandien pardavinėjama tyliai ramiai, o apie tai, kas buvo tada projektuojama, net ir neprisimenama. Priešingai, bandoma nutylėti ir kartais labai agresyviai", - sakė R. Ozolas.
Signataras teigė nepasitraukęs iš aktyvios politikos, o buvęs pašalintas.
"Manau, kad lygiai taip pat buvo tyliai šalinami visi. Net tie, kurie stovėjo prie vairų. Landsbergis, kur šiandien? Briuselyje. Brazauskas, kur? Atlikęs savo misiją serga. Tiesą sakant, džiūgaujant kai kam net iš saviškių, nes jis pasitraukė ir leido užimti vadovaujančias pozicijas kitiems", - teigė R. Ozolas.
Signataras pažymėjo, kad kartų kaita yra natūralus dalykas. "Bet viena yra palydėti nueinančią kartą su pagarba, o kita - niekinant", - sakė R. Ozolas.
Signataras priminė, kad svarbiausi Sąjūdžio idealai buvo atkurti nepriklausomą nacionalinę valstybę, kurioje viešpatautų dora ir santara.
Tikrąja judėjimo pradžia laikomas iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 metų birželio 3 dieną. Tądien Lietuvos mokslų akademijoje buvo išrinkta Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Ją sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.
Pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas įvyko 1988 metų spalio 22-23 dienomis.
Grupės intelektualų įkurta organizacija netrukus virto plataus masto politiniu pilietiniu judėjimu, kurį vainikavo 1990 metų kovo 11-ąją atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Seimo sprendimu birželio 3-ioji yra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą. Tądien minima Sąjūdžio diena.
