Socialiniuose tinkluose moteris pasidalijo savo ir mamos kadrais, kuriuose matomas jųdviejų panašumas.
„Aš ir mano mamytė. Šias dvi nuotraukas skiria beveik 40 metų“, – prie kadrų rašė R. Norvilė.
Komentatoriai neatsistebėjo moterų panašumu; „Abi gražuolės, abi dailios, artistiškos. Miela akis paganyti“.
„Išties nuotrauka pasidalinau dėl to, kad man buvo panaši šukuosena. Pamenu, kad mama vaikystėje dažnai darydavosi tokią šukuoseną, eidavo su ja į šventes, gimtadienius. Mano nuotrauka buvo daryta kai dalyvavau spektaklyje „Muzikos garsai“ Panevėžyje.
Prisiminusi panašumą, susiradau mamos nuotrauką. Daug kas pastebėjo, kad išvaizda esame panašios“, – naujienų portalui tv3.lt sakė ji.
Visgi tarp jų charakterių moteris juokdamasi pastebi ir skirtumų: „Mano mamytė yra grynas angeliukas... Ji visada visus myli, niekada nepyksta. Ji yra tikras švelnumo įsikūnijimas. O aš truputį turiu charakterio.“
Artimas ryšys ir muzika
Renata neslepia, kad nepaisant ir jų skirtumų, su mama puoselėja labai artimą ryšį.
„Labai gerai sutariame, labai jaučiame ir palaikome viena kitą. Kad ir kokioje pasaulio šalyje bebūčiau, ji visada žino, ar man viskas gerai. Kartais taip net sutampa, kad skambiname viena kitai tuo pačiu metu, ir dėl to būtinai būna užimta“, – juokiasi moteris.
Visgi sakoma, kad žmonėms suaugus, subrendus, dažnai į gerąją pusę pasikeičia ir jų santykis su tėvais. Tiesa, Renata neslepia, kad jos atveju, niekas nepasikeitė nuo pat paauglystės dienų.
„Mano santykis su mama visada buvo labai labai artimas. Mama man sakydavo, kad gal aš užsienyje pasiliksiu gyventi, bet aš visada žinojau, kad be mamos gyventi negaliu. Kaip bebūtų, ar jaunystėje, ar dabar man labai reikia mamos, man tai šventas reikalas. Tikrai turime stiprų ryšį“, – tikina ji.
„Gyvename tam pačiame mieste ir susitinkame kiekvieną dieną. Laiką leidžiame dažniausiai namuose – arba ji pas mane, arba aš pas ją, arba sodyboje. Mes ne mėgėjos išeiti į kažkokią kavinę, laiką leidžiame prie kavos, arbatos, prie pietų stalo ir gero pokalbio“, – pasakoja pašnekovė.
Į muziką Renatą paskatino sukti ne kas kitas, o jos mama, kuri taip pat nuo jaunystės muzikavo ir šia veikla užkrėtė dukrą.
„Mano mamos svajonė buvo tapti dainininke. Ji yra baigusi muzikos mokyklą, yra baigusi akordeono klasę. Dažniausiai, kai mamos nebūdavo namuose, aš čiupdavau akordeoną ir bandydavau iš klausos pagroti jos kūrinius. Visos šventės, baliai, gimtadieniai būdavo su mamos muzika – ji ir grodavo, ir dainuodavo, – tikino ji. – Tėtis grojo orkestre, man atrodo pučiamaisiais. Jo niekur grojant negirdėjau, nes matyt tai buvo su darbu. Muzika mano namuose skambėjo nuo pat vaikystės.“
