Juodkrantėje esančiame Raganų kalne pats darbymetis. Iš visos Lietuvos suvažiavę skulptoriai atnaujina čia kone pusantro šimto stovinčių medinių skulptūrų.
„Aš, turbūt, jau kokį 20 čia važinėju. Bandom išsaugoti šitas skulptūras. Pirmiausia, nes gaila meistrų darbo, aišku, o antra – tai yra muziejaus eksponatai“, – sako skulptorius Jonas Vaicekauskas.
Anot skulptorių, skirtingai nei pasakose, šie velniai ir raganos gamtos valdyti negali – vėjas čia užpučia retai, tad nuolatinė drėgmė medinėms skulptūroms yra tikras kryžius.
„Tai čia drėgmė pagrindinis faktorius. Ir svarbiausia, kad čia neleidžia nei šakutės nupjauti. O ta drėgmė tai laikosi, vėjas neprapučia, aplink medžiai“, – aiškina J. Vaicekauskas.
Skulptūras reikia ištepti specialiu skysčiu, kad drėgmė medį ne taip pūdytų.
„Impregnuojama, kad laikytų ilgiau. Turim va tokį skystį, iš pradžių atrodo klaidingas, baltas, žmonės gal pagalvos, kad baltais dažais dažom, bet ne, paskui spalva dings“, – kalba skulptorius Dalius Udrakis.
Anksčiau skulptoriai pūvančias skulptūrų galvas bandydavo apsaugoti jas skardindami, tačiau paaiškėjo, kad toks metodas neveiksmingas.
„Lietus patenka po skarda ir neišdžiūva viskas, ir veisiasi grybas, ir visi blogumai pasidaro“, – tvirtina skulptorius Valentas Butkus.
„Va ten, ant kalno yra Migla, labai graži skulptūra, bet yra vietų, kur niekaip negalima jos užtaisyti, o viduj grybas. Viduj ranką įkišus jau košė“, – teigia skulptorius Rimantas Zinkevičius.
Net pabeldus girdisi, kaip skiriasi sveikos ir išpuvusios Miglos dalys.
Tad skulptorius Rimantas imsis tikros chirurginės operacijos – pjaus šiam vaikinukui viršugalvį.
„Dabar mes užsiimam tokiom plastinėmis operacijom tikrai. Nes šiai skulptūrai buvo ankstesniais laikais apskardintas viršugalvis, bet buvo, turbūt, per mažas plotas apskardintas ir pro kraštus vanduo vis tiek gėrėsi“, – pasakoja R. Zinkevičius.
Atrodo skaudžiai, tačiau procedūra būtina.
Tačiau ne tik gamta ir laikas skulptūras niokoja. Štai kaip šiuos metus pasitiko vienas visiškai girtas vandalas. Apimtas psichozės ir galimai išsigandęs skulptūrų jis kirviu velniui nukapojo veidą bei koją, Aitvarui išdaužė akis, nukirto varnai viršugalvį. Vienos iš nuniokotų skulptūrų – Liuciferio – savo vietoje nebėra – ją išdrožusio ir jau mirusio menininko sūnus velnią restauruoti parsivežė namo. Kiti skulptoriai sako, kad gal pats laikas apskritai Raganų kalną atnaujinti.
„Norėtųsi gal, kad Raganų kalne kas nors naujo šiek tiek. Kiek jau žmonės gali žiūrėti į tas senienas, reikia naujesnių“,– tikina R. Zinkevičius.
Pirmasis velnias čia išdygo dar prieš 40 metų sovietmečiu. Esą iš pradžių tautodailininkai norėjo čia statyti kryžius ir rūpintojėlius, tačiau komunistai to neleido. Velniai, matyt, okupaciniai valdžiai baimės nekėlė, tad tokias skulptūras rusai leido statyti.
