Prakalbęs apie šiuo metu muzikinę sceną šturmuojančią jaunąją dainininkų kartą, R. Cicinas tik gūžteli pečiais: „Talentingo jaunimo yra vienetai, tačiau jiems „prasimušti“ yra labai sunku. O didžioji dalis jaunimo į sceną veržiasi neturėdami gražaus balso, tik demonstruodami kitas kūno dalis...“
- Šlageriais tapusiomis dainomis vėl džiuginate savo gerbėjus Palangoje. Šis kurortas vasarą yra pagrindinė jūsų darbo vieta Lietuvoje? – balsas.lt pasiteiravo R. Cicino.
- Didžiąją dalį mano gyvenimo šiuo metu atima būtent muzika. Iš jos užsidirbu pragyvenimui. Todėl vasara dainininkams yra pats darbymetis, tarsi rugiapjūtė per visą Lietuvą. Palangoje rengiu daug koncertų, bet jų netrūksta ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
- Kodėl tapo vis sunkiau jus išvysti televizijos ekranuose?
- Televiziją esu atidėjęs į antrą planą. Naujam sezonui iš įvairių televizijos kanalų esu sulaukęs tam tikrų pasiūlymų. Bet nutariau atsisakyti visokiausių projektų. Sutinku ateiti į muzikines laidas, kur reikia dainuoti. Tai yra tiesioginis mano darbas. Kiti dainininkai, kuriems patinka televizija, tegul joje ir rodosi. Asmeniškai pats stengiuosi nuo to atsiriboti.
- Kokia šiuo metu yra situacija lietuviškos muzikos pasaulyje?
- Iš tiesų, mes visi žmonės, todėl esame skirtingi. Logiška, kad muzikiniai skoniai skiriasi. Vieniems reikia popso, kitiems roko, tretiems – metalo. Šiuo metu Lietuvoje karaliauja popsas, tačiau nuvertinti kitų muzikos stilių taip pat nereikėtų, nes yra gerų atlikėjų, kurie savo darbą atlieka profesionaliai.
Vis dėlto palikime spręsti publikai. Ji pamato, ateina, išgirsta ir pasirenka. Mūsų didžiausias kritikas – publika. O dainų atlikėjų darbas yra daryti tai, ką moka geriausiai. Dainuoti.
- Esate senas scenos vilkas. Kokią jaunąją dainininkų kartą matote?
- Scenoje esu jau 20 metų. Ką galėčiau pasakyti dėl jaunimo? Dalis jų tikrai yra „prastumiami“ į didžiąją sceną. Tik vienetai yra verti dėmesio. Tačiau džiaugiuosi, kad yra talentingų vedėjų, prodiuserių, kurie suderina repertuarą pagal dainininko galimybes.
Šiais laikais jaunam atlikėjui galimybių prasimušti į didžiąją sceną nėra daug. Tačiau apsisprendus reikia žinoti, kad šiais laikais nebepakanka dainuoti vien tik tam tikromis kūno dalimis. Reikia turėti balsą, charizmą ir visas kitas svarbiausias asmenybės savybes. Publikai reikalingas talentas, kultūra, išvaizda.
- Gal tokiu atveju yra žymiai paprasčiau išvykti dainuoti į užsienį?
- Prašau, jei tik yra tokių galimybių. Tobulėjimui ribų tikrai nėra. Jeigu dainininkas žino savo vertę, jis gali drąsiai vykti į kitas šalis. Turime tokių pavyzdžių ir jie tikrai yra gana sėkmingi. Užsienyje atsiveria daugiau galimybių, todėl galima jomis pasinaudoti.
- Ar jūsų šlageriai iki šiol sutinkami plojimais ir ovacijomis?
- Iš tiesų šlagerį sukurti yra sunku, tam reikia laiko. Kartais per anksti pradedama galvoti, kad sukurta daina taps šlageriu. Iš tiesų neatspėsi, gali stipriai prašauti. Publika gali pasirinkti visiškai kitą dainą nei tikėjaisi.
Šlageriai yra šlageriai. Jeigu jų turi, tada gali dainuoti juos nors ir visą gyvenimą. Tai yra dainininko vizitinė kortelė. Kaip ir jo išvaizda, darbas scenoje. Rašomos naujos dainos, kurios paliekamos publikos teismui.
- Kokios dainos yra jūsų vizitinė kortelė?
- Yra daug dainų. Pavyzdžiui, „Meilės laivas“, „Neliesk mano damos“, „Lietaus dukra“. Be to, procesas nesustoja, todėl vis rašomos naujos dainos, kurios yra pateikiamos publikos teismui. Sulaukiame įvertinimų ir tada stebime, ar pataikėme.
- Ar dainų žodžius rašote pats?
- Kažkada prieš 20 metų bandžiau rašyti. Tačiau manau, kad reikia atiduoti rašyti tiems, kurie nusimano ir moka daryti geriausiai savo darbą. Rašo poetai, prodiuseriai. Kažkada bandžiau rašyti pats, liko viena kita daina, kurių žodžiai mano. Bet tikrai jų nėra daug. Neprofesionaliai tie dainų žodžiai buvo parašyti. Tiesiog artima širdžiai ir iki šiol dar dainuoju.
- Kiek gali tęstis dainininko karjera?
- Mes turime gerą pavyzdį – Stasį Povilaitį. Jis iki šiol yra mylimas publikos – tiek vyresnių žmonių, tiek jaunimo. Viskas priklauso nuo to, kiek tu galėsi ko nors duoti publikai. Tiek ir dainuosi. Jeigu negerbsi publikos ir kiekvieną dieną netobulėsi – bus blogai. Negalima sustoti ties tuo, kad turi dvi geras dainas ir jos tau padės išsilaikyti viršūnėje. Tai yra sunkus darbas. O tęstis gali iki begalybės.
Faktai iš biografijos:
Rytis Cicinas gimė 1973 m. balandžio 11 d. Kaune. Vaikystėje Rytis svajojo būti mediku, domėjosi chirurgija. Mokėsi Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje.
Vėliau Juozo Gruodžio konservatorijoje mokėsi dirigavimo. Kauno muzikinio teatro dainininkas. Lankė manekenų bei fotomodelių kursus. Išleido auksines ir platinines plokšteles.
Pagarsėjo savo ekstravagantiškais scenos apdarais ir prabangiais automobiliais (limuzinais). Labiausiai žinomos jo dainos – „Meilės laivas“, „Neliesk mano damos“ ir „Šokis lietuje". Draugė Neringa Kavaliauskaitė (g. 1980 m.) ir sūnus Adas (g. 2009 m.).
