Londono „King’s College“ Rusijos politikos profesorius Samas Greene’as leinyje „The Telegraph“ pažymi, kad rasti lygiavertį pakaitalą nebus lengva. „Orbanas buvo Putino draugas, nes jam tai buvo naudinga“, – teigia S. Greene’as, pabrėždamas, kad tai nėra tiesiog „kito žaidėjo įleidimas į aikštę“. Visgi Kremliaus akiratyje yra keli galimi kandidatai „pelytei“, kaip save yra pavadinęs pats V. Orbanas, nutekintame pokalbyje su V. Putinu.
Favoritai: Slovakija ir Čekija
Realiausiu kandidatu užimti V. Orbano vietą laikomas Slovakijos premjeras Robertas Fico. Kaip ir jo pirmtakas Vengrijoje, R. Fico yra kovingas nacionalistas populistas, nevengiantis kritikuoti Briuselio ortodoksijos, ypač klausimais dėl Rusijos ir Ukrainos. Jis yra vienas iš trijų ES lyderių, susitikusių su V. Putinu Rusijoje po plataus masto invazijos pradžios.
Slovakija, kaip ir Vengrija, yra stipriai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, kurie yra būtini šalies eksportu grindžiamai ekonomikai. Visgi ekspertai pastebi skirtumų. „Crisis Group“ vyresnysis Rusijos analitikas Olegas Ignatovas teigia, kad R. Fico neturi tokio asmeninio ryšio su V. Putinu, kokį turėjo V. Orbanas, be to, jis neturi didelio noro veltis į tokio masto konfrontaciją su Briuseliu, kuri galėtų kainuoti ES paramą. Primenama, kad dėl V. Orbano politikos Briuselis buvo įšaldęs apie 42,1 mlrd. eurų fondų lėšų.
Kitas Maskvai palankus lyderis – čekų milijonierius Andrejus Babišas. Praėjusių metų gruodį jis kartu su V. Orbanu ir R. Fico atsisakė garantuoti ES 90 mlrd. eurų paskolų paketą Ukrainai. Nors A. Babišas kartoja Rusijai naudingas tezes, jis stengiasi išlaikyti atstumą, deklaruodamas paramą Ukrainai ir narystę NATO bei ES. „Mes nepalaikome tokios pozicijos kaip Slovakija ir Vengrija“, – yra sakęs A. Babišas, pabrėždamas savo vidurio kelio politiką.
Kandidatai kitose ES šalyse
Kremlius atidžiai stebi procesus ir kitose valstybėse:
- Bulgarija: Euroskeptiškas ir prorusiškas buvęs prezidentas Rumenas Radevas siekia pergalės aštuntuose per penkerius metus rinkimuose. Nors jis ir kritikuoja ginklų tiekimą Ukrainai, Bulgarija yra skurdžiausia ES narė, kritiškai priklausoma nuo Briuselio lėšų.
- Austrija: 2024 m. kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija laimėjo rinkimus, tačiau buvo izoliuota nuo vyriausybės formavimo kitų politinių jėgų.
- Rumunija: Maskvos viltys turėti sąjungininką Bukarešte žlugo, kai po įtarimų Rusijos kišimusi ir pakartotinių rinkimų laimėjo centristas Nicusoras Danas.
- Prancūzija ir Vokietija: Maskva tikisi permainų po Emmanuelio Macrono pasitraukimo, tačiau dešiniųjų kandidatas Jordanas Bardella jau pavadino Rusiją „daugiamate grėsme“. Vokietijoje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) toliau laikosi pro rusiškos krypties, tačiau partijos vadovybė bando tramdyti radikaliausius balsus.
Italijos pavyzdys ir interesų politika
Didžiausią nusivylimą Kremliui sukėlė Italijos premjerė Giorgia Meloni. Prieš ateidama į valdžią ji žavėjosi V. Putinu, tačiau po 2022 m. invazijos tapo viena aršiausių Ukrainos gynėjų. V. Orbano pasitraukimas žymi jos atstovaujamos atlantinės populistų srovės pergalę prieš prorusišką sparną.
Ekspertai pabrėžia, kad Europos nacionalistų ryšiai su Rusija yra situaciniai. „Nė vienas iš šių žmonių nevykdo prorusiškos politikos dėl to, kad jie yra iš prigimties prorusiški. Jie vykdo politiką, kuri jiems naudinga šalies viduje ir santykiuose su Briuseliu“, – apibendrina S. Greene’as. Kremliaus „draugai“ gali glostyti V. Putino savimeilę mainais į pigias dujas, tačiau jie grįžta prie Vakarų, kai Europa pasiūlo savo svertus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
