Policininkus, kurie sulaikė D. Kelley prieš penkerius metus, informavo, kad jis kelia grėsmę tiek aplinkiniams, tiek ir sau pačiam.
D. Kelley buvo skirtas privalomas gydymas remiantis karinio tribunolo sprendimu dėl nuolatinių žmonos ir jų įsivaikinto berniuko mušimo. Prieš nuosprendį jis du metus dirbo kariniame oro uoste Naujajame Meksike.
Policijos ataskaitoje skelbiama, kad jis bandė įgyvendinti fizinio susidorojimo su savo vadais grasinimus. Pasak teisėsaugos atstovų, dėl savo teistumo D. Kelley neturėjo teisės įsigyti šaunamojo ginklo.
Pabėgo iš klinikos
El Paso policija suėmė jį autobuso stotyje miesto centre 2012-ųjų birželį. Policijos ataskaitoje taip pat pranešama, kad D. Kelley, kuris buvo perkeltas į Santa Terese kliniką, už 160 kilometrų nuo El Paso, paspruko iš gydyklos. Klinikos darbuotojai, pranešę apie jo dingimą, policijai nurodė, kad pabėgėlis „kentėjo nuo psichinio sutrikimo“.
Ataskaitoje teigiama, kad tarnybos karinėje oro bazėje metu D. Kelley buvo sulaikytas bandantis į teritoriją įsinešti šaunamąjį ginklą. Tais pačiais metais karinis tribunolas jį pripažino kaltu dėl reguliarių žmonos bei į jų įsivaikinto vaiko mušimo ir buvo nuteistas 12 mėnesių kalėjimo.
FTB tyrėjai pranešė, jog bando įsilaužti į D. Kelley išmanųjį telefoną, kad suprastų, kas galėjo pastūmėti vyrą ryžtis masinėms žudynėms.
Laikraštyje „Houston Chronicle“ rašoma, kad likus penkioms dienoms iki išpuolio, 26-ių žudikas su vaikais buvo atėjęs į Sutherland Springs baptistų bažnyčią, kur vyko kasmetinis pavasarinis festivalis.
Buvusios D. Kelley uošvės, kuri, tyrėjų nuomone ir tapo jo pagrindiniu taikiniu bažnyčioje, draugė, pasakojo, kad ši džiaugėsi matydama jį šventėje po visų nesutarimų šeimoje.
„Jie pagalvojo – o, tai nuostabu. Jaučiamas progresas“, – pareiškė ji.
Fotografijose, kurios yra paviešintos bažnyčios paskyroje „Facebook“, matyti žaidžiantys vaikai, apsirengę Helovino tema. Nuotraukose taip pat yra ir tie, kurie žuvo išpuolio bažnyčioje metu.
Šiurpūs bažnyčios dalyvių liudijimai
Siaubingą tragediją išgyvenę pasakoja, kad D. Kelley vaikščiojo po šventyklą ir paeiliui šaudė į verkiančius vaikus. Interviu televizijai KSAT metu įvykio liudininkė Rosanne Solis nupasakojo tą siaubą, kurį išgyveno bažnyčioje buvę žmonės.
Vyras, apsiginklavęs pusiau automatiniu šautuvu ir su savimi turintis 450 šovinių, iš pradžių pradėjo šaudyti į mažą medinę bažnyčią iš išorės. R. Solis, buvusi netoli įėjimo, pasakojo, kad jis įsiveržė pro duris klykdamas: „Visi mirkite!“
„Visi pradėjo kalbėti: tyliau, tyliau, tai jis. Griuvo kniūbsti, bandė kažkur slėptis. Tačiau jis šaudė vėl ir vėl“, – pasakojo ji. Pasak liudininkų, žudikas ėjo iš eilės į eilę, ieškodamas tų, kurie dar gyvi.
Moters vyras Joaquinas Ramirezas papasakojo, kaip D. Kelley susitiko žvilgsniais su 14-mete pastoriaus dukra Annabelle Pomeroy. Mergaitė klykė ir kvietė pagalbos. Jo paties teigimu, jis dar bandė jai ženklais parodyti, kad ji tylėtų. Annabel buvo nužudyta.
Pasak J. Ramirezo, D. Kelley tikslingai šaudė į vaikus, nepaisydamas šių ašarų. Jam kartu su žmona pavyko išgyventi tik todėl, kad jie apsimetė mirę. Jie abu patyrė lengvus sužeidimus.
Išgyventi pavyko ir 73 metų Faridai Brown. Jos sūnus televizijai KENS-TV pasakojo: „Tas žmogus vaikščiojo ir šaudė, o vėliau jis priėjo ir pradėjo šaudyti tiesiai į vieną moterį. Ji visą laiką žiūrėjo į mano mamą, o ši žiūrėjo į ją ir sakė: „Viskas gerai, tu pateksi į dangų. Tu pateksi į dangų“. Tuomet ji suprato, kad dabar jau žudys ją, ir pradėjo melstis Dievui, kad jis pasiimtų jos sielą į dangų“, – pasakojo jis.
Tuo metu į bažnyčią įbėgo kaimynystėje gyvenantis Stevenas Wilfordas, kuris, išgirdęs šūvius, atbėgo ir pradėjo šaudyti į neperšaunamą liemenę dėvėjusį D. Kelley, bei sužeidė jį ir privertė sprukti.
Kuomet D. Kelley išvažiavo savo automobiliu, S. Wilfordas sustabdė pro šalį važiavusį vietos gyventoją ir jie kartu pradėjo persekioti šaulį, kol šis neprarado automobilio kontrolės ir nenuriedėjo į šalikelę.
D. Kelley buvo aptiktas jau miręs. Teisėsaugos teigimu, jis nusišovė.
