Prezidentas Valdas Adamkus remtų referendumą dėl dvigubos pilietybės ir pavasario sesijoje Seimui teiks svarstyti Pilietybės įstatymo naują redakciją, kurią parengė jo sudaryta darbo grupė.
Tai antradienį po prezidento susitikimo su Seimo valdybos atstovais žurnalistams sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
„Prezidentas paprašė Seimo vadovybės svarstyti naują Pilietybės įstatymo projektą, kad būtų garantuotas aiškesnis, nuoseklesnis pilietybės teisinis reguliavimas, išplėsti ir labiau apibrėžti atvejai, kada Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. (...) Jeigu Seimas apsispręstų rengti referendumą ir pakeisti Konstitucijos 12-ąjį straipsnį, tokiu būdu įteisinant dvigubą pilietybę visiems to norintiesiems, prezidentas remtų ir šį žingsnį“, - kalbėjo R.Grumadaitė.
Teisės ekspertai praėjusią savaitę pateikė prezidentui darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą. Jame siūloma Vyriausybei iki rugsėjo 30 dienos reglamentuoti „Lietuvio kortą“, parengiant atitinkamus teisės aktus.
„Noriu priminti, kad naujame projekte numatoma, jog visi Lietuvos piliečiai, kurie iš Lietuvos buvo ištremti ar išvyko nuo 1919 metų iki 1990 kovo 11 dienos, o taip pat kelių kartų jų palikuonys išlaiko Lietuvos pilietybę. Tie asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių paliko Lietuvą po 1990 kovo 11 dienos ir pasirinko kitos šalies pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės.
Tačiau jų vaikai, gimę užsienyje, išlaiko teisę turėti dvigubą, t.y. Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę“, - aiškino R.Grumadaitė.
Seimo valdybos nariai skirtingai įvertino referendumo dėl dvigubos pilietybės perspektyvas.
„Kaip žinia Seime yra veikianti Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisija, ir natūralu, kad pirmiausia reikia sėsti Seime prie stalo su išeivijos atstovais, tam, kad galėtume atrasti teisinę kalbą“, - sakė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė.
Pasak jos, kadangi išeivija nėra mačiusi planuojamo pateikti įstatymo projekto, jos reakcijos yra paremtos emocijomis ir interpretacijomis.
„Žiūrėsime, ar išeivijai, visai išeivijai naujasis variantas yra priimtinas, ar, jeigu kažkas nepriimtina, dar galime keisti. Jeigu tokio sutarimo neatrastumėme, aišku, tada reikės spręsti referendumu. Tai jau būtų kitas kelias“, - kalbėjo I.Degutienė. Ji taip pat pridūrė abejojanti, ar referendumą pavyktų surengti kartu su gegužę vyksiančiais prezidento rinkimais ir nebuvo tikra, ar tokio referendumo norėtų patys išeiviai.
Darbo partijos atstovė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė teigė, jog užsienyje gyvenančių lietuvių atstovams neradus sutarimo dėl ketinamo įregistruoti įstatymo projekto, būtinai reikėtų rengti referendumą.
Liberalcentristas Raimondas Šukys sakė manantis, jog pilietybės įstatymo pataisos Seime „kaip visuomet“ sukels daug diskusijų ir galų gale parlamente bus prieita prie referendumo surengimo tikslingumo klausimo.
„Aš esu įsitikinęs, kad mes turime realią galimybę, jeigu būtų pasiektas politinis sutarimas, su prezidento rinkimais organizuoti ir tokį referendumą. Mano supratimu, tikrai negalima būtų siūlyti Konstitucijoje įrašyti atskirus atvejus arba pasiūlyti žmonėms apsispręsti dėl sudėtingos teisinės formuluotės. Mano supratimu, iš esmės turėtų būti referendumas dėl Konstitucijos straipsnio keitimo, kuriame yra nustatytas dvigubos pilietybės draudimo principas“, - tvirtino R.Šukys.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
