Prezidentas Valdas Adamkus paprašė premjerą „įsigilinti į informaciją, susijusią su sveikatos apsaugos ministru Rimvydu Turčinsku ir jo vadovaujamos ministerijos veikla“.
Tai po prezidento ir premjero susitikimo pirmadienį ryte sakė šalies vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Ji nekonkretizavo, ar tai reiškia, kad prezidentas nepasitiki SA ministru, tik pridūrė, kad ir V.Adamkus domisi informacija apie ministrą.
Premjeras Gediminas Kirkilas po susitikimo su prezidentu išskubėjo į Vyriausybę ir su žurnalistais nebendravo.
Birželio pradžioje V.Adamkus užsiminė, kad pasitvirtinus žiniasklaidoje skelbiamai informacijai apie skandalus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžiose institucijose, ministras turėtų atsistatydinti.
Konservatoriai ir darbiečiai irgi yra pareiškė, kad R.Turčinskas turi prisiimti politinę atsakomybę už skandalus jam pavaldžiose įstaigose ir atsistatydinti.
Ir konservatoriai, ir darbiečiai reikalavimą atsistatydinti grindžia „skandalais“, kuomet galimai didesnėmis nei rinkos kainomis nupirkti greitosios pagalbos automobiliai bei kuomet dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba nuo pareigų nušalinta Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkė. Pranešimuose taip pat minimas ministro įsakymas, kuriuo Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas perduotas privačiai uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“.
Tuo metu premjeras G.Kirkilas raginimus ministrui R.Turčinskui atsistatydinti vadino opozicijos pastangomis pasireikšti prieš rinkimus, o pats ministras atmeta jam išsakytą kritiką ir trauktis iš posto neketina.
R.Turčinską, kuris yra ir Seimo narys, į Vyriausybę buvo delegavusi Pilietinės demokratijos partija, tačiau pernai gegužę jis perėjo į socialdemokratų frakciją.
Prezidento ir premjero susitikime taip pat buvo aptartas praėjusią savaitę kilęs gaisras Rokiškio rajone esančiame durpyne bei airių sprendimas referendume nepritarti Lisabonos sutarties ratifikavimui.
Anot R.Grumadaitės, prezidento nuomone, šio dokumento ratifikavimas turi būti tęsiamas, o Europos Sąjunga turi ramiai aptarti susidariusią padėtį, išklausyti Airijos žmonių argumentus.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėjo įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją būtų ratifikavusios visos ES narės. Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo šių metų gegužės 8 dieną.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
