„Mes pirmiausiai turime užtikrinti mūsų valstybės, žmonių saugumą ir yra priimti sprendimai, kad kasmet (gynybos finansavimą) didinam po 150 mln. eurų, noriu pabrėžti, kad konkrečių biudžeto išlaidų projekcijos dar tik rengiamos, tačiau esame deklaravę siekį, kad krašto apsaugos finansavimo tempai nemažėtų. Mes dabar, jei žiūrėti ir vertinti mūsų lėšų skyrimą krašto apsaugos sistemai, tarp visų NATO šalių, mes jau ne autsaideriai, bet praktiškai būsime dešimtuke, jei tiek bus skirta“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A.Butkevičius.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pirmadienį pareiškė matantis galimybę krašto apsaugos biudžetą kitąmet didinti 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tokiu atveju gynybos biudžetas sudarys 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Svajonių BVP - 2018 metais?
R.Šadžius teigia, kad tiksli suma paaiškės tvirtinant 2017-ųjų metų biudžetą.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, planuojamos gynybai skirti papildomos lėšos toliau bus naudojamos karių išlaikymui, kariuomenės modernizavimui, pėstininkų kovos mašinų, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės įsigijimams.
Krašto apsaugai skirti papildomai 150 mln. eurų numatyta Finansų ministerijos parengtame 2017-2019 metų valstybės biudžetų išlaidų projekte. Šių metų biudžete gynybai skirta 575 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. BVP.
Pasak J.Oleko, Vyriausybė numato, kad gynybos biudžetas NATO numatytą ribą - 2 proc. BVP - pasiektų 2018 metais.
Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.
