Sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo Sh. Mirziyoyevas, surinkęs 87 procentus balsų ir įveikęs tris iš esmės nežinomus varžovus, rodo rinkimų komisijos rezultatai.
65-erių politikas pažadėjo atverti Uzbekistaną užsienio investicijoms ir turizmui bei įgyvendinti svarbiausias vidaus reformas daugiausiai gyventojų turinčioje Vidurio Azijos šalyje.
Anksčiau jis dirbo ministru pirmininku, kai prezidento poste dirbo griežtosios linijos šalininkas Islamas Karimovas, o 2016 metais Sh. Mirziyoyevas laimėjo savo pirmąją kadenciją ir buvo perrinktas 2021 metais.
Dėl šiais metais įvykusio konstitucinio referendumo dabartinio lyderio kadencija buvo pailginta nuo penkerių iki septynerių metų. Tai reiškia, kad jis galėtų valdyti iki 2037 metų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino Sh. Mirziyoyevą laimėjus trečią kadenciją Uzbekistano vadovo poste.
„Ši įtikinama pergalė rinkimuose patvirtina Jūsų aukštą politinį autoritetą ir rodo, kad Jūsų vykdoma plataus masto reformų politika sulaukė plataus visuomenės palaikymo“, – sakoma V. Putino telegramoje, paskelbtoje Kremliaus interneto svetainėje.
Buvusi sovietinė respublika Uzbekistanas yra strategiškai svarbioje vietoje – Afganistano kaimynystėje.
Inžinieriaus išsilavinimą turintis Sh. Mirziyoyevas save vaizduoja kaip reformatorių, kuriantį „Naująjį Uzbekistaną“, ir yra sakęs, kad nori greitai padvigubinti bendrąjį vidaus produktą (BVP) iki 146 mlrd. eurų.
Sh. Mirziyoyevo perrinkimo kampanijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonomikai ir švietimui.
Jis panaikino priverstinį darbą Uzbekistano medvilnės laukuose ir paleido politinius kalinius, įkalintus per ilgą I. Karimovo valdymo laikotarpį.
Nevyriausybinės organizacijos teigia, kad dabar žmogaus teisių padėtis Uzbekistane yra geresnė nei valdant I. Karimovui, tačiau dar daug ką reikia tobulinti, o valdžia nerodo jokių ženklų, kad galėtų atsirasti tikra opozicija.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) teigė, kad kampanija buvo „santūri, atspindinti opozicijos dabartiniam prezidentui stoką“.
2022 metų liepą kilo protestai dėl plano atimti iš Karakalpakstano regiono apsisprendimo teisę.
Per neramumus ir vėlesnį susidorojimą skurdžioje šiaurės vakarų teritorijoje žuvo mažiausiai 21 žmogus.
