Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nei iškart po sugyventinės nužudymo, nei šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme Kulautuvos (Kauno r.) gyventojas Remigijus Rickevičius (39 m.) savo kaltės neneigė ir stengėsi paaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes. Pirmą kartą teisiamas vyriškis gailėjosi dėl to, ką padarė. Deja, tai nepadėjo išvengti laisvės atėmimo bausmės. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija jį nuteisė aštuonerius metus kalėti pataisos namuose.
Sūnus motinos žūties nematė
R. Rickevičiaus ir jo sugyventinės Olidijos Dubinskienės bendrą gyvenimą sugriovė alkoholis. Jis tapo tragedijos pradžia ir pabaiga. Šių metų kovo 28-osios pavakarę pas Remigijų bei Olidiją, kurie kartu gyveno jau 10 metų ir buvo spėję susilaukti sūnaus, atėjo kaimynystėje gyvenantis Leonardas Bulotas. Kaip jau buvo įprasta - visi sėdo gerti. Išgertuvės užsitęsė iki vėlaus vakaro. Tada kaimynas, vedinas jų 9 metų sūnumi Edvinu, išėjo namo. Berniuką jis pakvietė pasisvečiuoti, nes buvo sulaukęs anūko, tad manė, jog vaikams bus smagu pabūti kartu. Gerai, kad taip atsitiko, ir mažametis nematė šiurpios savo tėvų tarpusavio dramos...
Žiaurus "auklėjimas" baigėsi mirtimi
R. Rickevičius tikino, jog, likus dviese, Olidija toliau ėmė naikinti alkoholio likučius. Jis esą dėl to labai pyko, bandė ją įkalbinėti, kad ši pagaliau nustotų gerti. Tačiau moteris neklausė ir darė tai, kas jai patiko. Pirmiausia Remigijus sudavė sugyventinei per veidą. O. Dubinskienė ėmė plūstis, keiktis, sukeldama dar didesnį sugyventinio įniršį. Kaltindamas, kodėl ji neklausanti, R. Rickevičius spyrė Olidijai į pilvą. Nuo stipraus smūgio ji nukrito ant grindų. Tačiau sugyventinis ir toliau spardė savo gyvenimo draugę, nors ši rėkdama iš skausmo prašė nustoti, baigti ją kankinti. Deja, R. Rickevičius į jokius prašymus nereagavo (jis tvirtins, jog buvo be galo supykęs). Negana to, atsisėdęs ant moters pilvo, kumščiais daužė jos veidą. Paskui, palikęs gulėti krauju apsipylusią sugyventinę, krito į lovą ir užmigo. Vyriškis teisme tikino, jog tuo metu O. Dubinskienė dar buvo gyva, nes garsiai plūdosi ir jį vadino gyvuliu.
Lovoje sugyventinės nerado
R. Rickevičius prabudo vėlyvą naktį. Šalia savęs, lovoje, neradęs sugyventinės, atsikėlė pažiūrėti, kur ji dingusi. Moterį rado gulinčią verandoje ant grindų visiškai nuogą, perkreiptu veidu, be gyvybės ženklų. Supratęs, jog Olidija mirusi, įnešė jos kūną į kambarį ir sutrikęs ėmė mąstyti, ką daryti toliau. Kadangi pačiam policijai prisiskambinti nepavyko, nuėjo pas kaimyną Viktorą Mizgaitį, kuriam ir pranešė šiurpią žinią. Pastarasis iškvietė policiją. Kol įvykio vieton skubėjo Kauno rajono PK pareigūnai, Remigijus dar spėjo paskambinti savo motinai ir pasakyti, ką yra padaręs...
Vaikai motiną iškeitė į tėvą
Kad šių dviejų žmonių gyvenimus sugriovė alkoholis - patvirtino visi, kurie juos pažinojo. O. Dubinskienės sesuo pripažino, jog anksčiau pas Olidiją ir jos sugyventinį dar atvažiuodavo, bent per šventes, tačiau labai dažnai seserį matydavo sumuštą. Du šios moters vaikai iš pirmosios santuokos iki pernykščio lapkričio gyveno su motina ir jos sugyventiniu, tačiau, negalėdami ilgiau tverti jų girtavimo, tarpusavio barnių ir muštynių, išėjo gyventi pas tėvą, su kuriuo jų motina buvo išsiskyrusi. Nei O. Dubinskienė, nei R. Rickevičius nuolatinio darbo neturėjo. Vis dėlto gyventi reikėjo, todėl Remigijus eidavo uždarbiauti pas žmones. Kulautuviškiai gyrė jį už darbštumą bei sąžiningumą. Tiesa, prieš kelionę į pataisos namus Remigijus buvo įsidarbinęs vienoje bendrovėje lentpjūvės darbininku. Tačiau spėjo padirbėti tiktai keturis mėnesius. Kaltininkas pripažino, jog dažniausiai išgertuvių organizatorė buvo O. Dubinskienė. Esą grįžęs po darbų namo, Remigijus beveik visada ją rasdavo girtą. Tada moteriai nelabai rūpėjo nei namai, nei vaikai. Tiesa, būdama blaivi ji stengėsi prižiūrėti savo atžalas - pastarieji lankė mokyklą, ir mokytojai dėl jų elgesio jokių priekaištų neturėjo.
