Londono universiteto koledžo profesorė Gill Livingston išskyrė šešis ženklus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, rašo unilad.com.
Demencija gali prasidėti dar vidurio amžiuje
Ankstyvos pradžios demencija pasireiškia dar iki 65 metų ir, Alzheimerio asociacijos duomenimis, šiuo metu ja serga daugiau nei 200 tūkst. žmonių Jungtinėse Valstijose.
Iš viso apie 7,2 mln. vyresnių nei 65 metų amerikiečių gyvena su Alzheimerio liga. Nors didžioji dalis pacientų yra vyresni nei 75 metų, liga gali pasireikšti ir 30–64 metų amžiaus žmonėms.
Pasak Mayo klinikos, dažniausi demencijos simptomai yra atminties sutrikimai, sunkumai bendraujant ar parenkant žodžius, orientacijos problemos, prastesni gebėjimai planuoti ar spręsti problemas, koordinacijos sutrikimai bei sumišimas.
Tačiau, kaip pabrėžia specialistai, asmenybės pokyčiai gali pasirodyti net kelerius metus prieš šiuos simptomus.
Pasitikėjimo savimi praradimas
Vienas ryškiausių ankstyvųjų signalų – staigus pasitikėjimo savimi sumažėjimas.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai jaučiasi nesaugūs ir praranda pasitikėjimą savo gebėjimais, 50 proc. dažniau suserga demencija, net ir įvertinus kitus rizikos veiksnius ar genetinį polinkį.
Norvegijos Nacionalinio senėjimo ir sveikatos centro profesorius Geir Selbaek teigė, kad mažas pasitikėjimas savimi gali būti susijęs su socialine izoliacija.
„Manau, kad žemas pasitikėjimas savimi skatina vienišumą. O mūsų tyrimai rodo, kad nuolatinė vienatvė didina demencijos riziką“, – sakė jis laikraščiui The Telegraph.
Sunku susidoroti su kasdieniais iššūkiais
Kitas galimas ženklas – kai žmogui tampa sunkiau susitvarkyti su kasdienėmis problemomis, ypač 40–50 metų amžiuje.
Profesorės Livingston teigimu, tai gali būti susiję su smegenų struktūros pokyčiais.
„Mes žinome, kad likus dešimtmečiams iki Alzheimerio diagnozės smegenys gali pradėti mažėti. Dėl to žmogus gali nebesusidoroti su situacijomis, kurias anksčiau lengvai valdydavo“, – aiškino ji.
Emocinis šaltumas
Dar vienas signalas gali būti emocinio ryšio su kitais silpnėjimas.
Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie vidutiniame amžiuje teigia nebejaučiantys šilumos ar prieraišumo kitiems, turi apie 44 proc. didesnę demencijos riziką.
Staiga padidėjęs impulsyvumas
Netikėtai atsiradęs impulsyvus elgesys taip pat gali būti įspėjamasis ženklas.
Profesorė Livingston prisiminė vieną pacientę, kuri visą gyvenimą buvo labai konservatyvi ir atsargi, tačiau staiga pradėjo elgtis visiškai kitaip.
„Ji pradėjo daugiau išeiti į miestą, mažiau domėjosi savo vyru ir norėjo keliauti viena. Anksčiau jie visada viską darydavo kartu“, – pasakojo specialistė.
Tokie pokyčiai gali būti susiję su smegenų priekinės dalies neuronų nykimu, nes ši smegenų sritis padeda kontroliuoti impulsus.
Nuolatinis nervingumas
Padidėjęs nervingumas ar nuolatinis nerimas taip pat gali būti susijęs su demencijos rizika.
Profesoriaus Selbaek teigimu, tai gali būti susiję su lėtiniu stresu.
„Padidėjęs stresas sukelia uždegiminius procesus organizme, o tai labai kenkia smegenų sveikatai“, – paaiškino jis.
Perdėtas perfekcionizmas
Dar vienas galimas signalas – kai žmogus nuolat jaučia, kad darbai atliekami netinkamai arba ne taip gerai, kaip turėtų.
Pasak specialistų, tai gali būti susiję su tuo, kad žmogaus gebėjimai pradeda silpnėti, tačiau jis pats to dar pilnai nesuvokia.
Prastėjanti koncentracija
Sunkumai susikaupti taip pat gali būti ankstyvas demencijos požymis.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie vidutiniame amžiuje dažnai skundžiasi koncentracijos problemomis, dažniau vėliau suserga demencija, nes tai susiję su bendrų pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Specialistai pabrėžia, kad šie požymiai nebūtinai reiškia demenciją, tačiau pastebėjus tokius pokyčius verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Ankstyva diagnozė gali padėti geriau valdyti ligos progresavimą ir ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
