Policijos duomenimis, nelaimė įvyko Respublikos ir Aušros gatvių sankryžoje, kai stabdant automobilį „Mercedes Benz 320“ keleivis nuo jo stogo nukrito ant važiuojamosios kelio dalies.
Tokie atvejai visuomenėje dažnai palieka ne tik skausmą, bet ir daugybę klausimų: kodėl jauni žmonės ryžtasi veiksmams, kurių pasekmės gali būti nenuspėjamos?
Kodėl kartais pavojus yra suprantamas, tačiau noras išbandyti ribas, pasirodyti prieš kitus ar patirti stiprių emocijų tampa stipresnis už racionalų sprendimą?
Naujienų portalui tv3.lt psichologas Edvardas Šidlauskas aiškina, kas slypi už tokio rizikingo elgesio ir kodėl amžius ne visada reiškia brandą.
Nėra aiškios ribos tarp realios grėsmės ir noro išsišokti
Psichologas E. Šidlauskas pastebi, kad jauni žmonės dažnai ieško savo vietos pasaulyje, o kartais paiešką išreiškia pavojingais būdais.
„Tame ir bėda, kad jaunystėje nėra aiškios ribos tarp realios grėsmės ir noro patirti kažkokį siautulį, išsiskirti, išsišokti, įrodyti savo vertę. Tai yra paaugliškos tapatybės paieškos – toks raidos tarpsnis“, – sako jis.
Pasak psichologo, jauni žmonės tuo metu bando suprasti, kas jie yra, kokią vietą užima tarp kitų žmonių.
„Jie jau nebėra vaikai, bet dar nėra suaugę, todėl tos vietos ieško įvairiais būdais. Vieni atranda save per tradicinius kelius – įgyja profesiją, kuria santykius, realizuoja save.
O jeigu per tai nelabai sekasi, kartais ieškoma netradicinių būdų – per kažkokius išsišokimus: vairavimą be teisių, lipimą į pavojingas vietas, dalykus, kurių kiti nedrįsta daryti“, – aiškina psichologas.
Jo teigimu, rizikingi ir neapgalvoti veiksmai neretai tampa bandymu įrodyti savo vertę, parodyti drąsą ar sulaukti aplinkinių pripažinimo. Psichologas aiškina, kad už tokio elgesio gali slypėti nepilnavertiškumo jausmas ir asmenybės nebrandumas.
Suaugusio žmogaus amžius nebūtinai reiškia brandą
Nors šioje nelaimėje žuvęs vyras buvo ne paauglys, o 1999 metais gimęs jaunas suaugęs žmogus, psichologas atkreipia dėmesį, kad biologinis amžius ne visada sutampa su asmenybės branda.
„Tapimas suaugusiu šiais laikais nėra lygus tam, kad žmogui sukanka 18 metų. Tai nėra automatinis procesas“, – sako jis.
Pasak E. Šidlausko, šiuolaikinėje visuomenėje žmogaus emocinė branda gali ateiti gerokai vėliau.
„Žmonės 27, 28 ar net 30 metų gali būti gana paaugliški emocinio intelekto, asmenybės raidos prasme. Jie gali elgtis paviršutiniškai, neatsakingai“, – teigia psichologas.
Jo teigimu, pagrindinis brandos požymis yra ne skaičius pase, o gebėjimas prisiimti atsakomybę, suvokti savo pareigas, galimybes ir elgtis atsakingai.
„Deja, kartais to trūksta ir 50-mečiams. Biologinis amžius nėra lygus asmenybės brandai. Kartais sakoma, kad išmintis ateina su amžiumi, bet kartais ateina tik amžius“, – priduria jis.
Psichologas neatmeta, kad kai kurie žmonės gali suvokti savo veiksmų riziką, tačiau vis tiek ryžtasi juos atlikti. Jis priduria, kad kartais tai taip pat gali būti susiję su apsvaigimu nuo įvairių medžiagų.
Vis dėlto, anot E. Šidlausko, kartais už tokio elgesio slypi ir gilesnės vidinės priežastys: „Gali būti susiję ir su žema saviverte. Kai žmogus kažkur išsišoka, neadekvačiai elgiasi, kartais už to slypi vidinis vertės jausmo trūkumas. <...>
Kuo žmogus turi žemesnę savivertę, kuo labiau yra nepatenkintas savimi, nerealizavęs savęs, neįsitvirtinęs, neatradęs savo vietos, tuo labiau jis blaškosi ir elgiasi impulsyviai.“
Rizikingas elgesys kartais tampa bandymu būti pastebėtam
Pasak psichologo, vienas svarbių veiksnių gali būti ir žmogaus poreikis jaustis matomam bei reikalingam, o priklausomybės, rizikingas elgesys, pasak jo, dažnai kyla iš vienatvės ir tuštumos.
„Šiais laikais ryšio problema tampa labai aktuali – gyvename tarsi skaitmeninėje dykumoje, žmonės vis labiau svetimėja, socialiniai ryšiai silpnėja. Dėl to atsiranda desperatiškas elgesys: piktnaudžiavimas sveikata, neatsakingas elgesys su pinigais ir panašiai“, – aiškina jis.
Psichologas pabrėžia, kad konkrečios tragedijos aplinkybių vertinti negali, tačiau bendra tendencija aiški: „Tai dažnai susiję su nebrandumu, nesąmoningumu, vaikiškumu.“
Dar vienas svarbus aspektas – grupės įtaka. Psichologas aiškina, kad draugų kompanijoje žmonės kartais priima sprendimus, kurių vieni būdami galbūt nesiryžtų priimti. Anot jo, grupėje dažnai atsiranda žmogus, kuris nori būti pastebėtas.
„Grupėje dažnai atsiranda lyderis, kuris nori išsiskirti, būti pastebėtas. Tai labai matoma paauglystėje, pavyzdžiui, mokykloje – visi turėjome klasėje žmogų, kuris per pamokas krečia juokus, kažkaip kvailai elgiasi, nesimoko, bet visiems atrodo linksmas“, – pasakoja psichologas.
Jo teigimu, kartais dėmesio siekis tampa pagrindine tokio elgesio priežastimi: „Kai žmogus turi žemą savivertę, grupėje jį gali tarsi viduje provokuoti noras išsišokti, būti dėmesio centre, pasijusti vertingu prieš draugus, merginas ar kitus žmones.
Atrodo, kad reikia kažką įrodyti – sau ir kitiems, kad esi įdomus, vertas dėmesio. Tada atsiranda tokie kvaili dalykai: stovėjimas ant galvos, lipimas į pavojingas vietas ar kiti neapgalvoti veiksmai“.
Rokiškyje mirė nuo automobilio stogo nukritęs vyras
Policijos departamento duomenimis, šeštadienį, apie 12.25 val. Rokiškyje, Respublikos ir Aušros gatvių sankryžoje, stabdant automobilį „Mercedes Benz 320“, kurį vairavo vyras (gim. 2000 m.), nuo stogo ant važiuojamosios kelio dalies nukrito ir susižalojo keleivis (gim. 1999 m.).
Jis dėl įvairių kūno sužalojimų buvo paguldytas į ligoninę, kur sekmadienio naktį, 0.15 val., mirė.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
