Preliminarūs konsoliduoti akcinės bendrovė „Lietuvos energija“ įmonių grupės 2009 metų pirmojo pusmečio netikrinti veiklos rezultatai:
- pajamos – 827,4 mln. litų (239,6 mln. eurų), 2008 metų I pusmetis – 677,1 mln. litų (196,1 mln. eurų);
- nuostolis neatskaičius mokesčių – 31,3 mln. litų (9,1 mln. eurų), 2008 metų I pusmetis – pelnas neatskaičius mokesčių 60,2 mln. litų (17,4 mln. eurų);
- grynasis nuostolis – 26,4 mln. litų (7,6 mln. eurų), 2008 metų I pusmetis – grynasis pelnas 50,7 mln. lietų (14,7 mln. eurų).
2008 metų atitinkamas laikotarpis palyginimo tikslu buvo perskaičiuotas dėl šiais metais pakeisto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąnaudų apskaitos principo, kitaip perskirstančio sąnaudas metų bėgyje atsižvelgiant į jų sezoniškumą. „Lietuvos energijos“ įmonių grupės 2009 metų pirmojo pusmečio pajamų didėjimą lėmė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainų padidinimas ir didesnės prekybos papildoma elektros energija apimtys dėl neplaninio Ignalinos atominės elektrinės remonto birželio mėnesį. Šie veiksniai „Lietuvos energijos“ pelnui įtakos neturėjo, nes atitinkamai išaugo VIAP bei papildomos elektros energijos pirkimo sąnaudos.
Pelno sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitinės vertės sumažinimas, įvertinus statybos kainų kritimą iki jo tikrosios vertės. Pelnas taip pat mažėjo dėl ženklaus elektros energijos suvartojimo kritimo 2009 metų pirmąjį pusmetį, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų išaugimo. Per pirmąjį šių metų pusmetį, vykdydama perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, „Lietuvos energija“ šalies poreikiams perdavė 4,63 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Eksportui parduota 1,64 mlrd. kWh.
Investicinio banko „Finasta“ komentuoja, kad, nors „Lietuvos energijos“ pajamos augo 22,2 proc., įmonė vietoj pajamų augimo patyrė nuostolių. Tai gali kiek stebinti besitikinčius, kad stabilesniu laikomame elektros sektoriuje veikianti ir nustatytus tarifus turinti elektros perdavimo įmonė augant pajamoms patiria nuostolių, rašo „Finasta“.
Turto pervertinimas atsispindi to laikotarpio, kurį buvo atliktas, pelno – nuostolio ataskaitoje ir laikytinas vienkartiniu veiksniu. Sprendžiant dėl tolesnės pervertinimo įtakos bendrovės rezultatams svarbi nekilnojamojo turto rinkos dinamika – toliau smunkant kainoms galimas dar vienas pervertinimas ir dar vienas nuostolingas ketvirtis. Tačiau svarbu suprasti, kad turto pervertinimo nuostolis yra „popierinis“, nedarantis didesnės įtakos įmonės kasdienei veiklai, jei to turto nesiruošiama parduoti. Šiuo atveju „Lietuvos energija“ turimą turtą (perdavimo laidus) turėtų naudoti ir toliau, o dviejų hidroelektrinių perdavimas valstybei yra apibrėžtas „Leo LT“ akcininkų sutartyje, tolesnį likimą spręs politikai. Tad didesnę įtaką bendrovės veiklai darys politiniai sprendimai, o ne šis turto pervertinimas.
Bendrovės pranešime minima viešuosius interesus atitinkanti energija yra elektros energija, kurią pagamina Lietuvoje veikiančios elektrinės, išskyrus Ignalinos atominę elektrinę (IAE). Pagal Lietuvoje šiuo metu veikiančią sistemą, elektrą skirstančios įmonės (VST ir „Rytų skirstomieji tinklai“) sudaro sutartis su elektros gamintojais dėl elektros pirkimo. Atominės elektrinės gaminama elektra yra pigiausia, tad kitų elektrinių konkurencinė padėtis yra prastesnė nei IAE. Tam, kad ir šios elektrinės galėtų konkuruoti, jos siūlo tokią pačią elektros pardavimo kainą, kaip ir IAE, o skirtumas yra kompensuojamas per „Lietuvos energiją“. Ši kompensacija yra įskaitoma į „Lietuvos energijos“ tarifus. Bendrovė šias lėšas tik perskirsto – gauna iš „VST“ ir „Rytų skirstomųjų tinklų“ bei perduoda elektros gamintojams, bet pati sau neuždirba. Tad ši kompensacija veikia tiek bendrovės pajamas, tiek ir sąnaudas, didina jų svyravimus, bet neveikia grynojo finansinio rezultato.
„Lietuvos energijos“ pelnas, pasak pačios bendrovės, mažėjo ir dėl sumažėjusio suvartoto elektros kiekio. Per praėjusių metų pirmą pusmetį „Lietuvos energija“ vidaus poreikiams buvo pardavusi 5,1 mlrd. elektros energijos, tad šiemet jos pardavimas smuko 9,2 proc. Tai gana ženklus kritimas, darantis įtaką „Lietuvos energijos“ pajamoms ir pelnui. Primintina, kad „Lietuvos energija“ pajamas gauna iš elektros perdavimo ir eksporto, bet ne iš importo veiklos. Smukus eksporto apimtims (kaip turėjo įvykti birželio mėnesį sustojus IAE), bendrovės pajamos taip pat turėjo mažėti. Žvelgiant į antrą pusmetį galima tikėtis, kad turto pervertinimas nebeturės didesnės įtakos bendrovės antro pusmečio pajamoms (dėl pervertinimo atlikimo dažnumo), tačiau atsispindės metiniuose rezultatuose. Elektros pardavimų mažėjimas turėtų ir toliau neigiamai veikti įmonės pajamas ir pelną.
