Pasaulyje yra tokių vietų, kuriose susilieja visos paletės spalvos ir dangus, rodos, palytėtas akvarelės. Tai Poliarinės pašvaistės spalvos, nekoreaguotos jokiomis nuotraukų tvarkyklėmis.
Kodėl taip atsitinka? Poliariniams regionams būdingas Saulės vėjo sukeltas viršutinių atmosferos sluoksnių liuminescencija (švytėjimas - Balsas.lt) planetose, kurios turi magnetosferą. Žemės poliarinės pašvaistės priklausomai nuo pusrutulio vadinamos šiaurės pašvaiste (Aurora borealis) arba pietų pašvaiste (Aurora australis).
Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su deguonimi ir azotu. Magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai ar net marškos. Žalią spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir todėl jos švyti. Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato dėl saulės šviesos, tačiau pats reiškinys gali vykti ir, žinoma, vyksta dienos metu.
Nors šis reiškinys ir būdingas tik poliarinėms sritims, kartais jį pavyksta pamatyti net atogrąžose. Nustatyta, kad poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais, t. y. tuomet, kai Saulėje padaugėja dėmių, fakelų, protuberancų ir kitų aktyvumo požymių.
O dabar pats laikas pasigrožėti Poliarinės pašvaistės spalvomis. Žiūrim!
