Sušaukti komitetą, kaip teigia Simonas Gentvilas, paskatino „Redakcijos“ žurnalistų paviešintas atvejis, kai dabar ministro pirmininko pareigas einantis G. Paluckas 2009 m. įsigijo žemės sklypą Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas.
„Vėl akivaizdu, kad į paviršių iškilo žemėtvarkininkų ir savivaldybininkų sandoriai, kuriuose naudojamasi nuosavybės teisių atkūrimo proceso spragomis. Anksčiau, 2019-2020 m. turėjome Matijošaičių žurnalistinį tyrimą dėl panašių dalykų, o STT padarė antikorupcinį rizikos vertinimą ir aprašė tas schemas“, – Eltai teigė S. Gentvilas.
„Tiesa, „Redakcijos“ žurnalistai parodė dar vieną tokią schemą su G. Palucku, kai jis su žemėtvarkininko žmona, per 10 dienų po žemės grąžinimo, prestižinėje vietoje nusipirko mišką, kuris ilgą laiką buvo neformuojamas. Tai vėl ta pati schema, kai įsitraukia žemėtvarkininkai, savivaldybės funkcionieriai ir žemes praradę žmonės verčiami ilgai laukti, o galiausiai atgautus sklypus parduoda“, – argumentavo Liberalų sąjūdžio narys.
Į susitikimą bus kviečiami jau minėti kanalo „Redakcija“ atstovai, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Specialiųjų tyrimo tarnybos, Aplinkos ministerijos, LRT Tyrimų skyriaus, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių atstovai.
„Aiškinsimės, ką padariusios yra Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, nes STT antikorupciniame vertinime joms buvo pateiktos rekomendacijos. Aiškinsimės, ką NŽT ir Aplinkos ministerija yra padariusi, įskaitant ir mano vadovavimo laikotarpį. (...) Vilniaus savivaldybei užduosime klausimą, kokie valstybės tarnautojai buvo nubausti už nelegalaus sklypo suformavimą dabartiniam premjerui“, – reziumavo S. Gentvilas.
Kaip teigiama „Redakcijos“ atliktame tyrime, 2009 m. G. Palucką atleidus iš Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pareigų, jį pakeitė politinis bendražygis, socdemas Vytautas Milėnas. Tų pačių metų rugsėjį jis pasirašė įsakymą dėl sklypo suformavimo sostinėje, Laurų gatvėje. Sklypas buvo skirtas nuosavybės atkūrimui žmonės, praradusiems žemes sovietmečiu.
Žurnalistų surinkti duomenys parodė, kad 2009 m. lapkritį minėtame sklype atkurta nuosavybė dviem piliečiams, o dar po mėnesio sklypas atiteko jų paveldėtojams. Tą patį mėnesį sklypą nusipirko G. Paluckas ir Genovaitė Arlauskienė – kiekvienas jų sumokėjo po 17 tūkst. eurų.
Anot „Redakcijos“, 2011 m. Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad didžiąją dalį minimo sklypo užima valstybinės reikšmės miškas, kuris negalėjo būti privatizuotas. Nemenčinės miškų urėdija kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą. Prokuratūra, atsižvelgdama į urėdijos informaciją, 2011 m. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus, susijusius su sklypo Laurų gatvėje suformavimu, sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. prokuratūros ieškinį tenkino ir pripažino, kad sprendimai, susiję su sklypu, buvo pirimti, pažeidžiant įstatymus. Teismas panaikino dokumentus, pagal kuriuos, G. Paluckas tapo sklypo savininku. Tais pačiais metais šį sprendimą patvirtino ir aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas. Neteisėtai privatizuotas miškas grąžintas valstybei.
Kaip skelbė „Redakcija“, G. Paluckui ir G. Arlauskienei sklype priklauso tik kiek daugiau nei po 1 arą žemės ploto. Tačiau teismas šiuo atveju pritaikė restituciją – valstybė privalėjo grąžinti sklypo savininkams pinigus už nupirktą mišką, tad G. Paluckui ir G. Arlauskienei priteista po daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Į klausimus „Redakcijai“ atsakęs G. Paluckas nurodė nedalyvavęs savivaldybei priimant sprendimus dėl sklypo Laurų gatvėje suformavimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
