Plytnikas ir jo kompromatas
Suaugę dėdės iš valdžios ir opozicijos mėtosi pagaliukais. Dešimtis milijardų kuruojantys vadovai elgiasi kaip paaugliai ir tai vyksta ne meksikietiškoje muilo operoje, o realioje Lietuvoje.
Štai jums dalelė viešos informacijos apie Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko ir (iš dalies) jo viršininko, ūkio ministro Dainiaus Kreivio detektyvą (Čia, čia, čia ir čia). Gal kas nors pagaliau suprato – kam, ką, kodėl, kada nešė, jei nešė Ž. Plytnikas? Turiu omenyje niekam dar nežinomą ir itin svarbų „kompromatą“.
Vieną dieną jis nešė „vienam pareigūnui iš vienos tarnybos“, bet nesakys kokiam, kitą kartą Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pastaroji pradžioje sako nieko neturinti, o dabar sako, kad nors nieko negavo, bet būsimam tyrimui (dėl ko, jei nieko negavo??) gali būti sutrukdyta.
„Medžiagos negavome. STT stengiasi, kad asmenys, kurie praneša apie galimai padarytą nusikaltimą, liktų nežinomi, neišviešinti ir panašiai. Pirmiausias to tikslas – kad tyrimas būtų sėkmingas. Šiuo atveju bandėme iki paskutinės minutės šito neviešinti, tačiau pats gerbiamas Ž. Plytnikas paviešino", – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su Prezidente sakė Ž. Pacevičius ir suabejojo būsimo tyrimo sėkme.
Aš irgi ta sėkme abejoju, nes nei Dainiaus Kreivio, nei Žydrūno Plytniko šnekinti neapsimoka – tai du žmonės, kurie nemoka kalbėti jokia kalba. Suformuluoti rišlų sakinį su veiksniu bei tariniu – didelė ponams problema. Manau, kad ir STT nebūtų lengviau apklausiant tokius personažus. Tas pats ir su politikais. Vieną dieną Ž. Plytnikas opozicijai yra konservatorių agentas, pašauktas juos apdergti, kitą dieną – silpnavalė tų pačių konservatorių auka, gėdingai palūžusi po jų presu.
Jau visiškai nepriklausomai nuo to, kas ten vyksta su visomis makvežomis, verslo kišimais po mamų sijonais, bankrotais, renovacijų konkursais ir spaudimais… po tokių „rimtų pasisakymų“, abiems draugams derėtų arba susikaupus pasakyti kažką labai rimto arba eiti į kitas sritis. Galima vėl ramiai sau prekiauti dailylentėmis, plytomis ir cementu. Galima smagintis dažasvydžio atrakcionuose ir dvasiškai tobulėti asmeninėje popiežiaus prelatūroje, kurią kažkokie bepročiai pavadino sekta – Opus Dei. Bet spėju, kad to nebus. Juk net prezidentei ir premjerui yra gerų žinių – galima „apsivalyti policijoje“, nes Generalinio komisaro (nežinau jis blogas ar geras) pavaldiniai kažką suvažinėjo. Tai paprasta ir, reitingų prasme, lengviau apskaičiuojama situacija – išmeti komisarą ir tauta eina ramiai miegoti – policininkai juk liaujasi gėrę. Arba bent jau tauta tiki, kad prezidentė padarė viską, kad juos išblaivintų. Gera, lengva ir paprasta.
O su tais velnio kompromatais – sunkiau. Juk paprasti klausimai: kas, ką, kada ir dėl ko spaudė – ne viešo aptarimo (ne „runkelių“) reikalas. Tikrieji skaidriųjų keliai mirtingiesiems negali būti žinomi.
