Plungiškė Karolina naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad ji iki šiol vasarą atostogaudavo Lietuvoje, kartais aplankydavo ir užsienio šalis, tačiau tokias kaimynines vietas kaip Estija ar Latvija ji buvo šiek tiek ir primiršusi.
Lietuvoje atostogauti nenorėjo
Vasarą lepinant geriems orams, Karolina kartu su savo draugais nutarė aplankyti Baltijos pajūrį, tačiau iš karto nusprendė, kad atostogauti nori tikrai ne Lietuvoje.
„Vien tik tas Basanavičiaus gatvės vaizdas man stovi prieš akis: visi susirinkę demonstruoti madas, iškeltos galvos, povo eisena ir parodymas, kiek turiu. Nenorėjau tokių lietuviškų atostogų su padauginusiais dėdėmis priešakyje, todėl kartu su draugais nutarėme, kad šį kartą aplankysime kaimyninę Latvijos šalį“, – pasakoja Karolina.
Plungiškė su draugais pasirinko Liepojos miestą. Kaip ji pati sako, grupelę sužavėjo istoriniai miesto pasakojimai, o taip pat šis miestas nėra itin toli ir nuo lietuviškojo pajūrio.
Liepojos miestas yra trečias didžiausias miestas Latvijoje ir iki šiol svarbus uostas. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šalia Liepojos veikė karinis miestas Karosta, o pačioje Liepojoje anksčiau gyveno tuometiniai karininkai.
Sutaupė pinigų
Karolina pasakoja, kad Liepojoje yra gausybę lankytinų vietų, kuriomis ji pasidalins kartu ir su skaitytojais, tačiau labiausiai merginą nustebino ne kas kitas, o pačio miesto kainos:
„Galite atsidaryti booking.com svetainę internete, patys pamatysite kainas. Dvi naktys geros būklės bute Liepojoje jums kainuos apie 70–100 eurų porai. Ir gausite tikrai gerą butą, patikėkite manimi. Tuo metu Lietuvoje už dvi naktis spa viešbutyje paklosite apie du šimtus eurų. Ir jums tai yra normalu?
Niekaip nesuprantu, kodėl lietuvaičiai yra pasiryžę mokėti tokius kosminius pinigus, kai visai netoli galima pasimėgauti visiškai kitokios kainos poilsiu“, – įsitikinusi plungiškė.
Karolina sako, kad Liepojoje ją pamalonino ir žmonių kultūra. Vakare besileidžiant saulei, čia žmonės kultūringai gurkšnojo pajūryje vyną, o išėjus į miestą – neteko sutikti nė vieno padauginusio kaimyno.
„Palangoje jau užtenka išeiti į gatvę šeštą vakaro ir galima sutikti tokių dėdžių, kad jau vien iš kvapo juos norisi aplenkti lanku. Nieko nesakau, gal kitiems ir patinka cepelinų ir alaus kultūra, tačiau man kur kas labiau prie širdies yra ramybė ir gamtos apsuptis“, – pasakoja Karolina.
Atskleidė gražias vietas
Tai ką gi aplankyti tame Liepojos mieste? Plungiškė Karolina sako, kad ji nors ir nėra patyrusi keliautoja, tačiau nuoširdžiai rekomenduoja vietas, kurios jai itin įsiminė. Beje, mergina pabrėžia, kad kavinėse ir restoranuose Liepojoje kainos ne daug kuo skiriasi nuo Lietuvos, todėl šoko čia atvykusiems lietuviams tikrai neturėtų būti.
Liepos muzikantų alėja
Liepoja – ne vieno garsaus Latvijos muzikanto gimtasis miestas, todėl būtent čia yra tinkamiausia vieta šlovės alėjai. Ar ne smagu stabtelėti ir palyginti savo ranką su garsių Latvijos muzikantų plaštakų įspaudais bronzinėse plokštėse?
Latvijos muzikantų šlovės alėjos idėja baigta įgyvendinti 2006 metais. Alėjoje iš viso yra 57 bronzinės plokštės. Keturiasdešimt iš jų – su garsių muzikantų plaštakų įspaudais, o likusios dvylika – su žinomų latvių muzikos grupių pavadinimais.
Gynybiniai įtvirtinimai Karostoje
Siekiant apsaugoti karinių jūrų pajėgų bazę Liepojoje nuo galimų priešų antpuolių, XIX a. pabaigoje nuspręsta pastatyti gynybinius įtvirtinimus Karostoje, Liepojos centre ir pietiniame miesto pakraštyje.
Praėjus dešimčiai metų po pastatymo – 1908 metų lapkritį – Liepojos gynybiniai įtvirtinimai likviduoti. Buvo pripažinta, kad jų statymas buvo strateginė klaida. Dalis gynybinių pabūklų demontuota ir pervežta į Lietuvą (į Kauną), kita dalis tiesiog išlydyta. Fortifikaciniai statiniai buvo dukart sprogdinami. Iki šių dienų išliko tik sprogimo bangos nepaliestos artilerijos baterijos (įtvirtinimų dalis), požeminiai statiniai ir parako sandėliai.
Šiauriniai fortai yra žinomiausia ir įspūdingiausia Liepojos gynybinių įtvirtinimų dalis. Būta istorinio jos pavadinimo – gynybinių įtvirtinimų baterija Nr. 1.
Šiauriniai fortai, kaip ir visa Karosta, tarybiniais metais buvo uždara karinė zona. Dabar senuosius labirintus ir įtvirtinimų likučius gali pamatyti ir išvaikščioti kiekvienas.
Vis dėlto, lankantis šiauriniuose fortuose, privalu neprarasti budrumo. Statūs Baltijos jūros krantai Karostoje, kaip ir kai kuriuose kituose Latvijos pajūrio ruožuose, yra pavojingi. Kranto briaunos bet kurio metu gali susmegti, todėl vaikščioti po fortų griuvėsiais yra griežtai draudžiama.
Švento Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė
XX amžiaus pradžioje iškilusi Švento Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė – vienas svarbiausių statinių Liepojos kariniame uoste. Paauksuoti jos kupolai smarkiai išsiskiria tarp niūrių šio rajono pastatų.
