Atrodo, jaunam žmogui gyvenimas prieš akis – keliauk, mėgaukis, džiaukis kiekviena diena. Deja, pasikeitė viskas akimirksniu – nebėra laimės, liko tik tikėjimas, maldos ir viltis.
Šiandien noriu atkreipti dėmesį į žmogų, esantį šalia Indrės. Jos vyras Liudas. Tik pažiūrėkite, koks jis nuostabus – būna visada šalia, glaudžia sergančią žmoną, rūpinasi ja ir skiria jautriausius žodžius.
Nesulaikė ašarų
„Ji geležinė moteris“, „Ji galvoja ne apie save, o kitus“, „Ji kaip niekad stipri“. Klausau ir širdis džiaugiasi, kad šalia sergančios jaunos moters – tokios geros širdies vyras.
Klausydama, ką jis kalba, negalėjau patikėti, kad tokių vyrų būna – jautrus, tačiau tuo pačiu toks besąlygiškai stiprus.
Žiūrėdama į juos, aš imu tikėti, kad meilė egzistuoja. Ir tikiu, kad jų meilė atlaikys viską, o jų abiejų tikėjimas, kad Indrė pasveiks, nugalės net klastingiausias diagnozes.
Autorius: skaitytoja Elena
