Kai tik mūsų valstybėje atsiranda pranešimai apie tragedijas, į kurias įtraukti vaikai, mano širdis ima kraujuoti.
Pati dirbu ligoninėje ir žinau, kad į skyrius patenka ne tik tėvų aprūpinti vaikai, bet ir likimo bei Dievo nuskriausti vaikučiai, kurių niekas nepriglaudžia ir nenuramina verkiančių. Tokiais atvejais juos šiluma aprūpina tik savanoriai arba slaugytojos.
Šiuo atveju, kalbant apie motinos pražudytą naujagimį, man kyla keli klausimai – ar tikrai niekas negalėjo užkirsti kelio šiai tragedijai ir išgelbėti naujagimio? Ar šiuo atveju visi specialistai naktimis miega ramiai ir nesijaučia nepastebėję esminių faktų ar klaidų? Ima atrodyti, kad kaltas čia kiekvienas iš mūsų.
Kaip teigiama viešojoje erdvėje, moteris jau turi kelis vaikus, kurių neaugina, vadinasi, turėtų būti įtraukta į tam tikrus rizikos sąrašus, stebima, jai turėtų būti skiriamas papildomas dėmesys, psichologinė pagalba.
Galų gale, besilaukianti moteris turėjo bent kartą nueiti pas ginekologą ir ten galėjo būti pirmasis signalas dėl moters būklės, sveikatos ar gyvenimo būdo.
Deja, tikėtina, niekas į nieką nesureagavo, o po įvykusio fakto visi aikčioja ir stebisi, kaip galėjo įvykti tokia tragedija. Tikiu, kad rankomis skėsčioja ir socialiniai darbuotojai, ir medikai, ir aplinkiniai, kurie pažinojo tą šeimą.
Skamba kaip košmaras!
Mes niekada nesužinosime, kas dėjosi tos moters galvoje, tačiau prieš akis turime faktą – vos pagimdytą naujagimį ji paliko mirti šaltyje, nes, kaip teigiama, vaiko verkimas trukdė jos girtam sugyventiniui ar net jai pačiai. Skamba kaip košmaras!
Tokioms tragedijoms mes, turbūt, neužkirsime kelio, tačiau aš manau, kad socialinės rizikos šeimoms turėtų būti skiriamas papildomas dėmesys ir suteikiama informacija apie gyvybės langelius arba įstaigas, kur būtų galima, susiklosčius aplinkybėms, palikti naujagimius. Tebūna tai ligoninė, vietinė ambulatorija ar kitokia gydymo įstaiga – specialistai tikrai sugebės pasirūpinti kūdikiu, kad šis nemirtų ir nesikankintų vos gimęs.
Man kartais atrodo, kad apie mano paminėtus gyvybės langelius žino tie, kurie niekada jais nepasinaudos. Mes žinome jų naudą, džiaugiamės, kad kažkas kūdikį geriau paliks ten, negu pražudys, tačiau ar ta moteris, kuri paliko mirti savo kūdikį, bent žinojo, kad naujagimį geriau palikti langelyje saugiau nei palikti mirti iš šalčio ir bado?
Taip pat labai noriu atkreipti dar į vieną dalyką – jeigu savo aplinkoje matote, kad šalia esančiai šeimai trūksta socialinių įgūdžių, jei pastebite, kad šeima galimai probleminė, vaikai neprižiūrėti ar vyksta kokie nors kiti keisti, neįprasti dalykai, praneškite apie tai socialiniams darbuotojams. Tai galima padaryti anonimiškai, neprisistatant.
Tiesiog tokiu būdu jūs atkreipsite specialistų dėmesį, kurių tiesioginis darbas ir yra padėti.
Autorius: skaitytoja Jolanta
Turite ką papasakoti? Parašykite mums [email protected]
