Thomas Laursenas, PB ekonomikos specialistas ir pagrindinis naujausios ataskaitos autorius, portalui „BusinessWeek.com“ teigė, jog 10 Vidurio Rytų Europos šalių, įstojusių į ES, ekonomikos augimas visų pirma buvo susijęs su išaugusiu vartojimu bei privačiomis investicijomis, o šie pokyčiai savo ruožtu priklauso nuo išaugusių atlyginimų bei drąsesnio skolinimosi.
PB ekspertų nuomone, regiono šalių ekonomikos augimo tempų lėtėjimas bus susijęs su 13 ES narių, priklausančių euro zonai, problemomis, kadangi dauguma regiono valstybių didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į Vakarus.
T. Laursenas perspėja, jog Baltijos šalys bei iš dalies Rumunija ir Bulgarija netrukus gali nukentėti nuo per didelio atlyginimų ir kreditų augimo. Tai esą sukels stiprią infliaciją.
Baltijos šalys pastaruoju metu džiaugėsi didžiausiais augimo tempais. Latvijos ūkis praeitais metais išaugo 11 proc., Estijos – 10,9 proc., Lietuvos – 7,8 proc. Mažiausias augimas Vengrijoje – „vos“ 4,1 proc.
