Pažvelgus į Nacionalinių Didžiosios Britanijos archyvų medžiagą, matyti, kad britų valdžia įtarinėjo sovietinius civilinius lėktuvus vykdant žvalgybos veiksmus virš šalies teritorijos. Taip pat dokumentuose yra įrašų, kad britų premjerė Margareth Thatcher atsisakė SSRS vadovą Leonidą Brežnevą sveikinti su 75 metų jubiliejumi. Be to, paaiškėjo įdomios britų ir amerikiečių ginčo dėl Sibiro dujų aplinkybės.
Šnipinėjantis lėktuvas
1981 metų gruodį Didžiosios Britanijos gynybos ministras M. Thatcher išsiunčia raštelį, kuriame pasakoja apie keistą tų pačių metų lapkričio incidentą. Pasak jo, „Aeroflot“ lėktuvas Il-62 skrydžio virš šalies teritorijos metu staiga netikėtai sumažino skrydžio aukštį ir nusileido žemiau debesų lygio tuo metu, kai maršrutas ėjo virš britų oro pajėgų bazės. Po tam tikro laiko laineris vėl pakilo aukščiau.
Dokumente pažymima, kad sovietų lėktuvo pilotai nuslėpė savo manevrą nuo britų dispečerių, išjungdami radijolokatorių, kuris automatiniu režimu perduodavo duomenis apie skrydžio aukštį. Gynybos ministras taip pat pareiškė, kad sovietų lėktuvas anksčiau nedideliame aukštyje skrido ir virš JAV jūrų karinės bazės Grotone. Tuo metu į vandenį buvo nuleidžiamas povandeninis laivas su raketomis. „Kaip jūs pamenate, dėl to incidento prezidentas trumpam laikui uždraudė „Aerofloto“ lėktuvų skrydžius virš JAV teritorijos“, – rašoma laiške britų ministrei pirmininkei.
Savo atsakyme premjerės atstovas jos vardu išsako savo pasipiktinimą tuo, kad Gynybos ministerija net mėnesį tylėjo ir nieko nesakė apie šį incidentą.
Išslaptintuose dokumentuose taip pat pasakojama, kad britų specialiosios tarnybos Šaltojo karo metu sekė SSRS ambasados darbuotojus, nes įtarė juos žvalgybine veikla. Dauguma šių darbuotojų vėliau buvo išsiunčiami iš šalies. SSRS, atsakydama į tokius veiksmus, atgal į Didžiąją Britaniją išsiųsdavo ir britų atstovybės darbuotojus.
Nesveikino L. Brežnevo
Pažvelgus į dokumentus, matosi, kad SSRS ir Vakarų santykiai devintame dešimtmetyje buvo išties įtempti. Šalys netgi demonstratyviai pažeidinėjo diplomatinį protokolą. Pavyzdžiui, M. Thatcher atsisakė sovietų lyderį L. Brežnevą pasveikinti su 75 gimtadieniu dėl to, kad Sovietų Sąjunga įvykdė invaziją į Afganistaną. Jai buvo patariama apsiriboti bent jau formaliu sveikinimu, tačiau ir tokį pasiūlymą britų premjerė atmetė.
L. Brežnevas pažymėjo jubiliejų 1981 metų gruodžio 19 dieną. Keletas dienų prieš tai, kaip rašoma Nacionalinio archyvo dokumentuose, vyko susirašinėjimas tarp britų Užsienio reikalų ministerijos ir premjerės kanceliarijos. Užsienio reikalų ministro sekretorius rašo, kad nepaisant situacijos Afganistane ir karinės padėties įvedimo Lenkijoje, sprendimas nesveikinti L. Brežnevo yra „nemandagus“. Jis siūlo trumpą formalų sveikinimą ir netgi pateikia 11 žodžių tekstinį sveikinimo variantą.
Laiške taip pat rašoma, kad galimybę pasveikinti L. Brežnevą svarsto ir Vokietijos, Prancūzijos ir JAV lyderiai. Užsimenama, kad sveikinimas karalienės Elžbietos II vardu atmestas iš karto. Pažymima, kad 1976 metais su 70 jubiliejumi L. Brežnevą sveikino būtent premjeras.
Tačiau M. Thatcher buvo kategoriška: „Afganistanas? Aš realiai nemanau (pabraukta), kad mes turime siųsti sveikinimą.“ Gruodžio 18 dieną į ministeriją buvo nusiųstas oficialus atsakymas, kuriame buvo teigiama, kad dėl tarptautinės padėties L. Brežnevo pasveikinimas yra nepriimtinas.
1982 metų lapkritį L. Brežnevas mirė. Archyvinės medžiagos liudija, kad britai nenuspėjo jo mirties metų. Be to, buvo spėjama, kad po jo SSRS vadovo postą turėjo užimti Aleksejus Kosyginas.
Kivirčas dėl Sibiro dujų
Iš išslaptintų medžiagų sužinojome ir apie tos pačios M. Thatcher kivirčą su JAV prezidentu Ronaldu Reaganu dėl britų kompanijų darbo gamtinių dujų transportavimo iš Vakarų Sibiro 1982 metais.
1982 metais Didžioji Britanija susirūpino R. Reagano administracijos sprendimais. Amerikiečiai, iš vienos pusės, nuėmė embargą grūdų tiekimui Sovietų Sąjungai, o iš kitos pusės – pagrasino sankcijomis darbui JAV rinkoje toms kompanijoms, kurios tiekė technologijas ir įrangą SSRS. Sankcijos grėsė britų kompanijai „John Brown Engineering“ ir eilei kitų britų kompanijų, kurios tiekė vamzdžius, dujines turbinas ir kitą įrangą dujotiekio tiesimui iš Sibiro į Europą. Kompanija pateko į sudėtingą padėtį: jeigu neįvykdytų įsipareigojimų SSRS, jai grėstų didžiulės baudos. O jei įvykdytų, galėtų prarasti savo verslą JAV.
M. Thatcher Vyriausybė stojo ginti britų verslo interesus. Iš pradžių ji nusprendė išspręsti problemą per asmeninius savo kontaktus su R. Reaganu. Tačiau JAV prezidentas nepakluso. Savo laiške britų premjerei jis rašo: „Tačiau aš noriu, kad jūs suprastumėte... kad tai, kas vyksta Lenkijoje – ne tik žmogiška tragedija, tačiau ir išbandymas mums: ar mes sugebėsime priversti sovietus sumokėti didelę kainą už tai... Aš žinau, Margareth, apie jūsų ryžtingą nusistatymą, kuris toks pat, kaip mano, tuo atžvilgiu, kad sovietų ir lenkų valdžios turi suvokti reformų atnaujinimo Lenkijoje būtinybę.“ M. Thatcher ant laiško uždėjo antspaudą: „Labai nuviliantis.“
Laikinu sprendimu tapo „John Brown Engineering“ ir keleto kitų britų kompanija eliminavimas iš JAV taisyklių veikimo lauko. Vėliau Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija ir Vokietija paruošė bendrą ekonominių ir finansinių apribojimų Sovietų Sąjungai paketą.
Savo sankcijas ketino įvesti ir Europos Sąjunga. Buvo planuojam įvesti embargą sovietinei degtinei, ikrams ir kitoms liukso klasės SSRS prekėms. Tiesa, tokios sankcijos nebuvo patvirtintos.
