- Pernai atlikto Saugaus interneto tyrimo duomenimis, devyni iš dešimt Lietuvos vaikų žino apie „Vaikų liniją“. Jau ne pirmus metus matome, kad pagalbos poreikis išlieka didelis.
Žinoma, ne visi nuo pat pirmo skambučio pradeda kalbėti apie tai, kas jiems svarbu. Be to, nemaža dalis skambina norėdami išbandyti liniją, patikrinti, kokie žmonės joje dirba. Todėl turime nemažą srautą išdykaujančių, testuojančių skambučių ir tik dalis yra tie, kurių metu vaikai kalba apie kilusius sunkumus. - Turbūt metai iš metų vaikų problemos išlieka tos pačios, nesikeičia?
- Tarp dažniausiai minimų sunkumų – nesutarimai su bendraamžiais, patyčios, santykiai su tėvais, partneriu arba draugu, fizinė sveikata, baimė ir nerimas, laisvalaikio užimtumo klausimai, fizinė prievarta, informavimas apie seksualumą, lytiškumą, mintys apie savižudybę.
Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikome tyrimą apie neigiamą vaikystės patirtį.
Jaunų žmonių, būtent – studentų, klausėme, ką jiems teko išgyventi vaikystėje. Jų klausėme apie patirtą smurtą, nepriežiūrą, ar tėvai turėjo priklausomybių, psichikos sutrikimų, bandė žudytis ar nusižudė, buvo įkalinti.
Nustatėme, kad jauni žmonės, kurie patyrė keletą neigiamų patirčių, žudytis bandė trylika kartų dažniau negu tie, kurie tokios patirties neturėjo.
Tai rodo, kad mes, suaugusieji, nesame sukūrę pakankamos pagalbos vaikams sistemos, kuri padėtų traumas patyrusiems vaikams įveikti šią sunkią patirtį. Džiaugčiausi, jeigu visi vaikai savo aplinkoje sulauktų supratimo ir palaikymo, kurį mes „Vaikų linijoje“ bandome jiems pasiūlyti. - Kokiu dažnumu į pagalbos skambutį atsiliepia savanoriai konsultantai?
- „Vaikų linijos“ konsultantai dirba kasdien nuo vienuoliktos iki dvidešimt pirmos valandos. Praėjusių metų duomenimis, per vieną valandą viena telefono linija atsiliepiame vidutiniškai į trylika skambučių. Kadangi dirbame keliomis telefono linijomis vienu metu, per dieną atsiliepiame į tris šimtus trisdešimt aštuonis skambučius. Su dabartiniais resursais „Vaikų linija“ galėjo atsiliepti į vieną iš 18 skambučių. - Ko trūksta, kad rezultatai būtų geresni: tarkime, būtų atsiliepta į kas antrą skambinančiojo pagalbos šauksmą?
- Kuo daugiau paruošiame savanorių ir kuo daugiau linijų dirba vienu metu, tuo daugiau skambučių galime atsiliepti. Taigi viena kryptis, padėsianti atsiliepti į daugiau skambučių – savanorių skaičiaus didinimas. Norint pritraukti daug daugiau savanorių, juos atrinkti ir pravesti pusės metų mokymus, reikalingas didesnis finansavimas.
Pakankamo, nuoseklaus finansavimo stoka yra vienas nuolatinių iššūkių, kurį turime įveikti.
Kitąmet norime ženkliai išplėtoti „Vaikų linijos“ pagalbą. O plėtra galima tiktai turint didesnius tiek finansinius, tiek žmogiškuosius resursus. Pavyzdžiui, dabartinėse patalpose su esamu skaičiumi darbuotojų vos išsitenkame.
Pradėjome nuo vienos linijos, dirbančios penkias valandas. Šiandien vienu metu dirbame dviem – keturiomis linijomis dešimt valandų per parą. - Gerai, kiek turi praeiti laiko, kad finansinė išraiška atsispindėtų darbo rezultatuose?
- Jeigu dvigubai padidintume galimybes prisiskambinti, bandymų prisiskambinti ženkliai sumažėtų, tačiau turėtume pritraukti dvigubai daugiau savanorių. Juos apmokyti truks apie pusę metų. Taigi rimtesnę plėtrą galėtume planuoti kitų metų pavasarį, prieš tai rudenį ir metų pradžioje vykdydami intensyvius savanorių mokymus ir į komandą priimdami naujus žmones. - Pakalbėkime apie žmogiškuosius išteklius: ar noriai einama savanoriauti?
- „Vaikų linija“ nuolat renka naujus savanorius. Visada yra žmonių, kurie nori savanoriauti, tačiau ne visuomet pavyksta juos „išlaikyti“ sutartą savanorystės laiką. Vienas savanorytės „Vaikų linijoje“ ypatumų – reikia mokytis apie pusę metų. O pabaigus mokymus žmogus įsipareigoja darbuotis apie tris šimtus valandų. Tai yra ilgalaikis įsipareigojimas. Tad kartais žmonės, susidūrę su pasikeitimais gyvenime, neišbūna sutarto savanorystės laiko. Taigi savanorių nuolatos reikia, tačiau galimybės paruošti naujus savanorius, kaip minėjau, visuomet yra susijusios ir su finansavimo klausimu.
Pastebime tendenciją, kad savanoriais nori tapti ir vyresnio amžiaus žmonės.
Jeigu anksčiau dauguma savanorių būdavo studentai, dabar daugiau ateina žmonių, kurie susikūrę stabilų pagrindą: turi išsilavinimą, darbą, savo vaikų ir ieško prasmingos veiklos. Paskutiniuose mokymuose turėjome ir senjorų. Drąsiai galiu sakyti, kad savanoriavimas „Vaikų linijoje“ yra puikus pasirinkimas ieškantiesiems prasmingos veiklos. - Į ką atsižvelgdami vertinate darbo rezultatus?
- Į įvairius rodiklius: vertiname ir darbo laiką – kiek valandų per mėnesį, metus buvo konsultuojami vaikai, ir konsultacinių skambučių kiekį bei trukmę, į atsilieptų skambučių procentą – kiek nuo visų bandymų prisiskambinti į „Vaikų liniją“ atsiliepėme skambučių, turime vidinę darbo kokybės stebėseną, kuria remiamės vertindami, kaip vaikams teikiama emocinė parama. Pagrindinis mūsų tikslas – gerinti „Vaikų linijos“ teikiamos pagalbos prieinamumą.
Pastaruosius trejus metus stebime, kad mėginimų prisiskambinti skaičius yra kiek mažėjantis: 2012 metais bandymų prisiskambinti į Vaikų liniją buvo 3,6 milijono kartų, 2013-aisiais – 3,2, o pernai – 2,1 milijono kartų.
Bet visgi mūsų teikiamą emocinę pagalbą dar yra kur plėtoti. Dėl to aktyviai ieškome savanorių, bandome pritraukti daugiau žmonių, kurie galėtų atlikti emociškai tikrai sudėtingą, tačiau prasmingą darbą. Svarbu
Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos medicinos psichologės Valijos Šap pateikiami savižudybės grėsmės ženklai:
Vaikas išgyvena neigiamus, slegiančius jausmus. Jis vis dažniau liūdnas, užsisklendęs, nervingas, pastebimi pykčio ar agresijos proveržiai.
Vyrauja nusivylimas ne tiek konkrečiu žmogumi (įvykiu), bet savo gyvenimu, pasauliu. Galima išgirsti jį sakant: „Man niekas nepadės“, ,,Atstokit, man viskas gerai, tiesiog puiku“, „Niekas niekada nebepasikeis“ ir pan.
Vaikas (paauglys) jaučiasi nemylimas, niekam nereikalingas, pasyvus. Jo nebedomina anksčiau patikusi veikla, prastėja mokymosi rezultatai. Tėvams, paraginus pasistengti geriau mokytis, gali pasakyti: „Nėra jokio skirtumo, kokie pažymiai“, ,,Man viskas tas pats”.
Vis rečiau susitinka su bendraamžiais arba visai nebenori su jais bendrauti, labai mažai bendrauja ir su šeimos nariais.
Atsisakymas kalbėtis su tėvais ar kitais šeimos nariais gali būti tarsi pagalbos šauksmas.
Pasisakymai, raštu parašytos mintys, kuriose galime įžvelgti tarsi ketinimą pasitraukti, tarsi atsisveikinimą. Piešiniai, kuriuose vyrauja mirties simbolika.
Atidžiai stebėkite, ar nėra vaiko savęs žalojimo ženklų.
Itin svarbu reaguoti, jei vaikas palankiai kalba apie savižudybę, teigia, jog tai – geras būdas išspręsti problemas. Netgi aptaria tam tikrą konkretų gyvybės nutraukimo būdą kaip priimtiną. Vaiko artimieji čia turi būti atidūs, drąsiai paklausti, ką vaikas nori pasakyti, kodėl jis apie tai kalba. Komentaras
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vedėja, vykdanti direktoriaus pareigas Vita Šulskytė:
- Siekiant, kad vaikas kuo operatyviau gautų kompleksinę pagalbą (emocinę, psichologinę, socialinę) ir atsižvelgiant į VšĮ Vaikų linijos daugiau nei 10 metų emocinės pagalbos vaikams teikimo telefonu patirtį, bei siekiant vystyti nevyriausybinių ir vyriausybinių sektorių bendradarbiavimą, 2010 m. tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigų ir Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijospasirašyta pagalbos vaikams telefonu trumpuoju numeriu 116111 paslaugos teikimo ir finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų sutartis.Šios sutarties pagrindu nuo 2011 m. vasario mėn. 14 d. nemokamu telefono numeriu 116111 į vaikų ir suaugusiųjų (kurie skambina pranešti apie vaiką, kuriam reikia pagalbos) skambučius visų pirma atsiliepia VšĮ Vaikų linijos konsultantai (pirminė pagalba), kurie, kai reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba, skambinančiuosius, esant jų sutikimui, sujungia su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Pagalbos vaikams linijos (antrinės pagalbos) konsultantu tolesniam pagalbos organizavimui.“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba)duomenimis: LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemonės „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas, įgyvendinant Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programos priemones“ vykdymui 2014 m. patvirtino sąmatą, kurioje tarnybų administravimui skirta 2014 m. – 400.000 Lt (2013 m. skirta 222.000 Lt) ir minėtų metų pabaigoje papildomai skirta 106 652 Lt. (iš viso 2014 m. – 506.700 Lt). 2015 m. tarnybų administravimui skirta – 115.848 Eur.
Tarnyba su Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (toliau – Asociacija) 2013 m. sudarė emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugų teikimo gyventojams ir iš dalies Asociacijos administravimo išlaidų padengimo sutartį.
Asociaciją sudaro 5-ios emocinę (psichologinę) pagalbą teikiančios linijos: „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“ ir „Linija Doverija“.
