Ir nuobodžiauti su sparnuota drauge senjorei netenka – tik spėk žiūrėti, ar kotletas iš lėkštės neišskrido, ar šaukštelis nepakilo. Šeimininkė pasakoja, kad varna be galo smalsi ir protinga – pasitinka svečius, jiems atriša batraiščius.
Varna panevėžietės senjorės virtuvėje lyg šeimininkė, o labiausiai knieti iškrėsti kokią išdaigą – po varnos šeimininkavimo tik spėk tvarkytis arba ieškoti paslėptų daiktų, juokauja senjorė: „Į tą tarpelį ji man raktus, aš čia padėjau, paėmė, įkišo, tai gerai, kad neįkrito į vidų.“
Beje, varna pas panevėžietę kasdien pasibeldžia panašiu laiku – pusryčiaujant. Tada šeimininkė varną pasikviečia į virtuvę, pamaitina, pasidžiaugia juodvi draugyste.
Varna į panevėžietės kiemą užklydo birželio viduryje. Mažutė, dar nė nemokanti skraidyti, triukšmautoją šeimininkė praminė Kvarkse.
„Nuo to, kad ji labai rėkė, kar kar. Vaiką sunkiau auginti, varną lengviau“, – pasakoja panevėžietė Vanda Kietienė.
Panevėžietė atvirauja, kad prisijaukinus sparnuotį tenka dažniau ir su šluota prasieiti: „Paukštis yra paukštis, neuždėsi pamperso“, – sako panevėžietė Vanda Kietienė.
Tačiau džiaugsmo esą daugiau, nei rūpesčio. Kvarksė ir iš parduotuvės šeimininkę pasitinka ir kartu po daržus kapstosi. Su Kvarske senjorė sako – tikrai nenuobodžiausi.
„Atsinešiau kotletą, tik vieną kartą atsilaužiau, strykt, pupt, nuskrido, viskas, nebe tavo. Kada gi varnos nebuvo vagilkos, visada vagia, ypač sūrį“, – pasakoja panevėžietė.
O jei daiktas dar blizga, tai tik spėk saugoti: „Strykt ant stalo, kapt už šaukštelio ir nepavysi. Raktus jeigu mašinos padėjai, tik spėk čiupt.“
Senjorė savo Kvarksę ir gydytoja praminė: „Ausį patikrina kas ten yra, gerklę pasižiūri, dantys blizga ir pakreipia galvytę, gali būt ir „loristė.“
Panevėžietė džiaugiasi, kad jei Kvarskė ir išskrenda ilgesniam laikui, visada sugrįžta.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje
