Vilnietė Rūta (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė buvusi gerokai nustebinta, kai prie Lietuvoje pirktų antibiotikų vaikams rado tik lenkišką instrukciją. Žinute apie tai ji pasidalino socialiniuose tinkluose.
„Na, jau nejuokinga darosi. Dar kai sau vaistinėj Lietuvoje pirkau antibiotikus tik su lenkiška instrukcija, na, dar dar, bet kuomet vaikui, kai reikia skiesti ir suprask kaip nori instrukciją... Taip, galiu naudotis Google vertėjais ir pan, kiti sakys – džiaukis apskritai, kad antibiotikų gavai šiais sunkiais laikais. Tai kuo tokia prekyba ima skirtis nuo „babų vaistininkių“ Karoliniškių turgelyje? Tik tuo, kad recepto reikia, kad įsigytum“, – skundėsi moteris.
Stringa pakuočių mažoms šalims gamyba
Taip pat jau buvo aiškinta, kad užsienio kalbų pakuotėmis nereikėtų stebėtis, mat toks leidimas buvo išduotas, kad vaistai apskritai patektų į šalį. Nors vaisto informaciją pateikti vietine kalba yra būtina, tokių leidimų reikėjo dėl to, kad vaistų pakuočių gamyba mažoms šalims vėluoja.
„Pernai išdavėme 270 leidimų tiekti vaistinius preparatus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis, kai su lietuvišku ženklinimu užstringa“, – „Žinių radijo“ eteryje yra sakęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andriulionis.
Problema – maža rinka
Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė pabrėžė, kad maža rinka apskritai yra problemiškas aspektas kalbant apie vaistų tiekimą. Ji pasakojo, kad per pastaruosius 10 metų Europoje apskritai smarkiai sumažėjo antibiotikų pasiūla.
„Tarkime, jei lieka vienas ar du gamintojai tokiu atveju, jei vienam gamintojui iškilo tam tikrų gamybos problemų, akivaizdu, kad galima sulaukti tiekimo sutrikimų“, – kalbėjo ji.
Pasak vaistų gamintojų atstovės, pati rinka konsolidavosi, o ypač tai pasimatė po COVID-19 pandemijos, vykstant karui Ukrainoje, kai buvo sutrikdytos tiekimo grandinės.
„Sutraukytos ne tik pačių vaistų, net ir žaliavų gamybos, veikliųjų, pakavimo medžiagų grandinės, bet ir atsirado papildomas naujas reguliavimas, išaugo pačios gamybos kaštai.
Lietuvos pagrindinė problema, kad esame labai maža valstybė, tad turime pakankamai ilgus gamybos terminus. Tokiu atveju iškilus didesniam poreikiui pacientams ir gydytojams tenka susidurti su dideliu galvos skausmu“, – pabrėžė R. Bričkienė.
