Žinote, anksčiau kitokiais laikais gyvendavome – kas nors nepatinka, susitinki kaimyną ir pasakai tiesą į akis. Nieks nepyksta, visi laimingi. Bet va dabar kaimynai nuolat keičiasi – tai vieni nuomininkai įsikelia, tai kiti.
Jau gerus metus virš manęs gyvena jauna porelė. Iš pradžių mergina atrodė labai maloni, ne tik kad sveikinosi laiptinėje, bet dar ir bendras patalpas valydavo, gėles laiptinėje palaistydavo.
Lyg ir nieko blogo negalėčiau pasakyti – daug netriukšmauja savo bute, savaitgaliais išvis jų nebūna namuose, tačiau kaip elgiasi vasarą, negaliu apsakyti.
Spėju, kad jie mėgsta ilsėtis prie jūros. Taip galvoju dėl jų elgesio. Tik pamanykite, vos tik grįžta ir iškart visus rankšluosčius bei paklodes, ant kurių gulėjo, purto per balkoną! Jūs įsivaizduoti galite? Visas smėlis, trupiniai ir šiukšlės krenta man ant gėlių.
Čia yra visiškas nesusipratimas – kažkada net išėjau į balkoną ir paprašiau, kad taip nedarytų, tačiau mergina atšovė, kad neturi kur kitur iškratyti smėlio.
Dieve, taigi miške purtyk, į vonią, galų gale!
Kur matyta, kad viską piltų ant kaimynų?
Yra dar tokių žmonių, kurie mėgsta ir kilimus purtyti virš kaimynų balkonų – nėra nieko šlykščiau. Paršai kaip reta!
Laimei, šita porelė dar nesugalvojo kilimų išvalyti, nes jeigu jau pamatyčiau, kad ant mano pelargonijų kratomi kilimai, garbės žodis, nueičiau kaip reikiant jų pamokyti.
Autorius: skaitytoja Stanislava
