Kiekvienas žodis turi savo prasmių lauką ir psichologinį krūvį. Žodžio „serenada“ prasminis tinklelis rezgasi iš skirtingų vietų, situacijų ir epochų atklystančių istorijų: viduramžių trubadūrų lyrika, renesanso poeto intymūs meilės prisipažinimai, karaliaus rūmų soduose skambančios vakarinės instrumentinės serenados arba iš meksikietiškų muilo operų atsklindantys serenadų įvaizdžiai, šiuolaikinių donžuanų viliojimo praktikos ar tiesiog pietiečių buities dalis.
Dar kitoks kontekstas ir tradicijos nuo 1970 m. tarpsta „Nakties serenadų“ koncertų cikle, kuris neatsiejamas nuo Lietuvos kamerinio orkestro, Gintaro muziejaus, Baltijos jūros, kurorto nuotaikų ir mažosios marcipaninės nakties klasikos. Šiemetinis penkių koncertų ciklas Palangos Gintaro muziejaus terasoje įvyks rugpjūčio 2–9 d. Visų koncertų pradžia 21 val.
Romantiška šalia Baltijos jūros XIX a. pabaigoje pastatytos neorenesansinio stiliaus grafų Tiškevičių rezidencijos ir žymaus kraštovaizdžio architekto Édouardo François André suprojektuoto parko aplinka nuostabiai dera su rūmų terasoje, atvirame ore skambančia gracinga klasika ir rugpjūčio pradžios vakarais vilioja ne vien pajūrio poilsiautojus, bet ir žymius muzikos atlikėjus.
Per beveik keturis dešimtmečius „Nakties serenadų“ scenoje su Lietuvos kameriniu orkestru koncertavo daugybė įžymių, įvairių kartų Lietuvos ir užsienio menininkų. Šią vasarą „Nakties serenadose“ dalyvaus neįprastai gabūs ir imlūs jaunosios kartos muzikantai bei subrandintų balsų vokalistės, diriguos Modestas Pitrėnas, o finaliniame koncerte – Robertas Šervenikas.
Ciklą rugpjūčio 2 d. pradės Mozarto „Mažoji nakties muzika“, jau tapusi garsiniu „Serenadų“ simboliu. Koncerte dalyvaus Andrejus Kavalinskis – tikras trimito garso poliravimo meistras, gebantis išgauti ir kimius, tirštus skambesius. Jo programoje skambės dviejų epochų koncertai: barokinės concerti grossi tradicijos Torelli kūrinys ir romantinio klasicizmo Ponchielli koncertas. Jau kitą vakarą, rugpjūčio 3 d., išgirsime devyniolikmečio Mozarto sukurtą Smuiko koncertą ir devyniolikmetės smuikininkės Agatos Daraškaitės, šiuo metu besimokančios Yehudi Menuhino muzikos mokykloje Didžiojoje Britanijoje, interpretaciją.
Rugpjūčio 5 d. vakaras tampa tarsi viso ciklo ašimi, nes jo centre atsiduria Asta Krikščiūnaitė, kritikų ir gerbėjų dėmesį visada atkreipianti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: inteligencijos ir subtilios vokalinės kultūros; bei muzikinio skonio, kuriuo vadovaudamasi ji išradingai ir konceptualiai sudarinėja visas savo programas. Norvegiškas Griego miniatiūrų romantizmas, svaigi itališka arijetė „Caro mio ben“, Weckerlino prancūziškos chanson tradicijos dainos turėtų paįvairinti marcipanines „Nakties serenadų“ klasikos programas.
Violončelininką ir dirigentą Denisą Šapovalovą, „pasižymintį reta dvasine kultūra bei poetišku nusiteikimu, taip pat puikia muzikine orientacija, nepaprasta ansambliškumo pajauta ir gebėjimu sugauti, atverti ir perteikti klausytojui kompozitoriaus sumanymą“ (Vladimiras Spivakovas) išgirsime rugpjūčio 7 d. O baigiamajame rugpjūčio 9 d. koncerte skambės barokinės vokalo partijos, atliekamos dviejų ryškių skirtingų kartų solisčių: Inesos Linaburgytės ir Ramintos Vaicekauskaitės. Taigi, šio koncerto riboženklis – vokalinis barokas ir italų kultūros voratinklis, apraizgęs visą barokinę Europą.
LNF inf.
