Cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė naujausiose Europos kardiologų draugijos (ESC) gairėse dėl cholesterolio valdymo įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, galinčių sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų – iki šiol išliekančių pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje – riziką.
Norint suprasti, kodėl cholesterolio kiekis apskritai svarbus, pirmiausia reikėtų žinoti, kad tai – natūrali, organizmui būtina medžiaga. Ji padeda gaminti hormonus, vitaminą D, tulžies rūgštis, dalyvauja ląstelių statyboje.
Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja prisijungęs prie baltymų, vadinamų lipoproteinais. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) padeda pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių ir dažnai vadinami „geruoju“ cholesteroliu.
Tuo tarpu mažo tankio lipoproteinai (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į audinius ir, kai jo per daug, kaupiasi kraujagyslių sienelėse, skatindami aterosklerozę. Būtent MTL – blogasis cholesterolis – laikomas pagrindiniu rizikos veiksniu, nes, kaip nurodoma naujausiuose 2025 m. ESC gairių atnaujinimuose, jo padidėjimas tiesiogiai susijęs su širdies ligomis.
Kodėl padidėjęs cholesterolis dažniausiai lieka nepastebėtas
Pavojingiausia tai, kad cholesterolio kiekio padidėjimas nejuntamas – neatsiranda nei skausmo, nei nuovargio, nei jokio kito akivaizdaus signalo, kuris priverstų sunerimti. Kai kada susiformuoja matomos riebalų sankaupos aplink akis ar odoje, bet tai veikiau išimtis nei taisyklė.
Dėl to vienintelis būdas sužinoti, ar cholesterolio kiekis kraujyje normalus – atlikti tyrimą. Lipidų profilio tyrimas (vadinamoji lipidograma) padeda įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, DTL, MTL ir trigliceridus – kitas riebalines medžiagas, kurios taip pat prisideda prie širdies ligų išsivystymo.
Rekomenduojama tokį tyrimą atlikti profilaktiškai – ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų, jei turite antsvorio, nustatytas nutukimas, vargina padidėjęs kraujospūdis ar turite cukrinį diabetą.
Kas iš tikrųjų didina cholesterolio kiekį
Nors dažniausiai kalbant apie cholesterolį minimas riebus maistas, iš tiesų jo kiekį lemia ir daugybė kitų veiksnių.
Kaip teigiama ESC rekomendacijose, genetika vaidina didelį vaidmenį – kai kuriems žmonėms cholesterolio kiekis padidėja dėl paveldėtos medžiagų apykaitos ypatybių, net jei jų mityba yra sveika.
Be to, didesnę riziką turi mažai judantys žmonės, rūkantys, turintys hormonų disbalansą ar sergantys skydliaukės, kepenų ar inkstų ligomis.
Tai reiškia, kad net ir jaunas, normalaus svorio žmogus gali turėti reikšmingai padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį, net to nežinodamas.
Būtent todėl rekomendacijos pabrėžia reguliarų profilaktinį tikrinimą, nepriklausomai nuo to, ar žmogus jaučia kokius nors negalavimus.
Ką daryti, kad cholesterolis netaptų problema
Ką daryti, jei cholesterolio lygis padidėjęs arba jei norite jo nepadidinti? ESC nurodo, kad pirmiausia verta peržiūrėti mitybą: mažinti sočiųjų riebalų (dažnai pasitaikančių riebioje mėsoje, svieste, palmių aliejuje) ir daugiau rinktis nesočiųjų riebalų turinčius produktus, tokius kaip alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos ar riebi žuvis. Taip pat padeda daugiau skaidulų turintis maistas – pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai.
Nemažiau svarbus yra fizinis aktyvumas – net ir kasdienis vaikščiojimas, jei jis reguliarus, turi įtakos cholesterolio pusiausvyrai. Kaip rodo tyrimai, net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti lipidų profilį. Daugiau informacijos apie sveiko svorio palaikymą ir nutukimo priežastis galite rasti svetainėje manosvoris.lt.
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojai gali skirti vaistus – dažniausiai tai statinai, kurie padeda sumažinti MTL kiekį kraujyje. Tačiau ir tokiu atveju gydymas turi būti derinamas su mitybos ir gyvenimo būdo korekcija – vien vaistai neišsprendžia problemos, jei lieka nevaldomi rizikos veiksniai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
